Šeštadienį, rugsėjo 19 dieną, San Miniato katedroje
palaimintuoju paskelbtas Pijus Albertas Del Corona. Naujas palaimintasis priklausė
brolių dominikonų arba pamokslininkų ordinui, buvo San Miniato vyskupas, Šventosios
Dvasios seserų dominikonių ordino steigėjas.
Jis gimė Livorne 1837 m., pirklių šeimoje. Išsimokslinimą
gavo mokykloje, kurią prižiūrėjo broliai barnabitai. Jam patiko mokytis, jis buvo
tarp pirmųjų įsirašiusių į Šv. Vincento konferencijas, kad padėtų neturtingoms šeimoms,
mokytų jas tikėjimo pagrindų. Jausdamas turįs vienuolinį pašaukimą, 1855 m. apsivilko
dominikonų abitą, pasirinkdamas Pijaus vardą. Baigė filosofijos ir teologijos studijas
Florencijos Šv. Morkaus vienuolyne, 1860 m. įšventintas į kunigus. Įkvėptas Šv. Jeronimo
mokinės Šv. Paulos ir jos bendraminčių pavyzdžio, kurios susirinko į vieną vienuolyną
Romoje studijuoti Dievo Žodžio, jaunasis dominikonas norėjo įsteigti panašią instituciją.
Padedamas Elenos Bonaguidi, įkūrė mokyklėlę mergaitėms, kad jos galėtų studijuoti
Šventąjį Raštą, gautų religinį ir moralinį išsilavinimą. Tai buvo naujos kongregacijos
užuomazga.
1875 m. konsekruotas vyskupu, jis lankė parapijas,
klausė išpažinčių, pamokslavo, rūpinosi seminaristų formacija, pats dėstė kai kuriuos
dalykus. Kovojo su piktžodžiavimo yda. Baltai apsirengęs vyskupas visur būdavo sutinkamas
labai palankiai. Kartais pastoracinių vizitų metu klausydavosi išpažinčių nuo keturių
valandų ryto iki vidurnakčio, su trumpomis pertraukėlėmis. Jo pastoraciniuose laiškuose
pabrėžiama maldos svarba, kaip įrankis stiprinti tikėjimą. Vyskupas kovojo prieš ateistines
ir antikrikščioniškas ideologijas, kvietė vienuolius ir pasauliečius skatinti religinį
auklėjimą, kuris gintų nuo klaidingų mokytojų. Jo dėka pražydo nemažai iniciatyvų,
paskatinusių katalikus dalyvauti socialinėje veikloje, pavyzdžiui, įsteigė Abipusės
pagalbos draugiją, kuri supažindindavo darbininkus su jų pareigomis, teisėmis ir padėdavo
jas ginti.1907 m. nuvargintas ligos ir sunkumų, jis pasitraukė iš vyskupijos valdymo,
o po penkerių metų mirė.
Ką galima pasakyti apie jo šventumą? Pasak Šventųjų
skelbimo kongregacijos prefekto, kard. Angelo Amato, visi žinojo, su kokiu ypatingu
atsidavimu vyskupas praktikavo krikščioniškas dorybes. Jo gyvenimo kelias buvo pažymėtas
šventumo, jis buvo tikras sielų ganytojas. Popiežius Pranciškus apaštaliniame beatifikacijos
laiške vadina jį „sielų ganytoju pagal Kristaus širdies pavyzdį, rūpestingu ir nuolankiu
Evangelijos liudytoju“. Palaimintasis Pijus buvo ganytojas, kuris, kaip sakytų Šv.
Grigalius Didysis, kalbėdavosi su Dievu nepamiršdamas žmonių, ir kalbėdavosi su žmonėmis,
nepamiršdamas Dievo. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |