Pranciškus: Viešpaties kryžius mums padeda atsispirti velnio melui

Pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotose Mišiose dalyvavo ir devyni kardinolai popiežiaus patarėjai. Pirmadienį prasidėjęs Kardinolų tarybos posėdis, dalyvaujant ir popiežiui, vyks iki trečiadienio.

Rugsėjo 14-ąją Bažnyčia liturgijoje šventė Kryžiaus išaukštinimą. Komentuodamas Mišių skaitinius, popiežius Pranciškus sakė, kad Viešpaties kryžius yra vienintelis mūsų išsigelbėjimas nuo gundytojo velnio. Kryžiaus dėka mes galima atsispirti tam pavyduoliui ir melagiui, per kurį atėjo nuodėmė į pasaulį. Jis daug pažada, bet niekada netesi savo pažadų, nes jis yra apgavikas ir suvedžiotojas. Tik žiūrėdami į Viešpaties kryžių mes galime atsispirti velnio skleidžiamam melui.

Pirmajame skaitinyje iš Skaičių knygos kalbama apie izraelitus užpuolusias nuodingas gyvates ir apie Mozės paliepimu ant stulpo užkeltą varinį žaltį, į kurį pažiūrėję gyvačių įgeltieji likdavo gyvi. Tą ant stulpo iškeltą varinį žaltį mes suvokiame kaip Viešpaties kryžiaus pirmavaizdį. „Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus“, sako Jėzus Evangelijoje.

„Kodėl gi Viešpats su tuo viskuo sutiko? Kodėl leido, kad taip būtų su juo pasielgta? Dėl to, kad jis atėjo į pasaulį tam, kad prisiimtų visas mūsų nuodėmes. Jis tapo didžiausiu visų laikų nusidėjėliu, nors ir iš tiesų nebuvo padaręs nė vienos nuodėmės. Paulius sako: „Jis dėl mūsų tapo nuodėme“. Arba galėtume sakyti: „Jis dėl mūsų tapo žalčiu“. Tai iš tiesų ne koks reginys. Tačiau jis tai padarė, kad mus išvaduotų. Tokia yra šios dienos liturgijos prasmė. Tokia yra Jėzaus kelio prasmė.“

„Kai žiūrime į nukryžiuotąjį Jėzų, privalome prieš akis turėti ne gražų paveikslą, nes ir tokių yra, bet kitokią tikrovę: viską praradusį, kraujais pasruvusį Jėzų. Jis pasirinko tokį kelią tam, kad nugalėtų tą bjaurią gyvatę. Žiūrėti į Jėzaus kryžių tai kas kita negu gėrėtis gera tapyba ar meniškai pagamintais kryžiais. Reikia atsiminti ką kryžius reiškė Jėzaus laikais. Reikia matyti visą Dievo nusižeminimą, savęs apiplėšimą. Eiti krikščionišku keliu, reiškia – nusižeminti, sekti Jėzaus pavyzdžiu. Ir negana tik nuolankiai nusižeminti, bet reikia sutikti būti žeminamiems, kaip tai darė Jėzus“. Minėdami Kryžiaus išaukštinimo šventę, prašykime Mergelę Mariją, kad ji mums išmelstų malonę verkti iš meilės ir dėkingumo, suvokiant kokią kainą Viešpats sumokėjo už mūsų išganymą, - baigė homiliją Šventasis Tėvas. (Vatikano radijas)