Popiežius priėmė šeimų judėjimo lyderius

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus priėmė 20 amžiaus pradžioje Prancūzijoje gimusio ir visame pasaulyje išplitusio „Equipes Notre-Dame – Dievo Motinos ekipų (komandų)“ katalikų šeimų judėjimo regioninius lyderius ir dvasinius patarėjus, kurie šiomis dienomis atvyko į Romą iš daugelio šalių, apie keturis šimtus asmenų.

Pirmasis dalykas, kurį savo kalboje jiems pasakė popiežius Pranciškus, buvo prašymas karštai ir su tikėjimu melstis už jį ir už kelių savaičių prasidėsiančio Vyskupų sinodo apie šeimą dalyvius, kurie mąstys apie šeimą dabartiniame sunkiame kultūriniame kontekste.

Yra aišku, - sakė popiežius, - kad toks kaip jūsų sutuoktinių dvasingumo judėjimas yra centre tokio rūpesčio, kurį Bažnyčia nori parodyti šeimoms.

Drąsinu, - kalbėjo Pranciškus, - visas poras praktikuoti ir giliai išgyventi, nuosekliai ir ištvermingai, Dievo Motinos ekipoms būdingą dvasingumą. Manau, kad jo siūlomi konkretūs įsipareigojimai yra iš tiesų veiksminga pagalba, leidžianti poroms su pasitikėjimu eiti Evangelijos keliu ir augti santuokiniame gyvenime. Ypač galvoju apie poros ir šeimos maldą, gražią ir būtiną tradiciją, kuri visada palaikė krikščionių tikėjimą ir viltį, deja, apleistą daugelyje pasaulio regionų; galvoju apie kasmėnesinio dialogo laiką, garsią ir nelengvą pareigą „kartu atsisėsti (ir kalbėtis)“, plaukiant prieš srovę skubančiame ir neramiame, individualizmo persmelktame pasaulyje: tai tiesoje ir Viešpaties žvilgsnyje išgyvenamas apsikeitimo momentas, kuris tampa vertingu padėkos, atleidimo, abipusės pagarbos ir dėmesio kitam laiku; galvoju apie ištikimą dalyvavimą ekipos gyvenime, kuris kiekvienam atneša mokymo ir dalijimosi turtą, pagalbą ir paramą draugystėje. Pabrėžiu, šiuo požiūriu, tokio susitikimo vaisingumą dalyvaujant ir porą lydinčiam kunigui. Jums dėkoju, brangios Dievo Motinos ekipų poros, kad esate kunigų tarnystės rėmėjai ir drąsintojai, leidžiant atrasti kunigišką džiaugsmą, tėvišką buvimą, jausmų pusiausvyrą ir dvasinę tėvystę.

Antra, kviečiu susitikimo ekipose sustiprintas poras įsipareigojimui misionieriauti. Ši misija dar svarbesnė, kai šeimos atvaizdas, pagal Dievo norą, sudarytos iš vyro ir moters, dėl sutuoktinių gėrio, dėl vaikų gimdymo ir ugdymo, yra deformuojamas galingų priešingų projektų, remiamų ideologinių kolonizacijų. Žinoma, jūs esate misionieriai vien savo šeimos gyvenimo spindėjimu draugų, santykių rate. Laiminga šeima, esanti pusiausvyroje, Dievo artume savaime kalba apie Dievo meilę visiems žmonėms. Bet taip pat kviečiu jus įsipareigoti, jei įmanoma, konkrečiu ir kūrybingu būdu veiklose, kurios skirtos porų, ypač jaunų, priėmimui, formavimui ir palydėjimui tikėjime, prieš santuoką ir po jos.

Jus raginu, - tęsė Šventasis Tėvas, - toliau būti arti sužeistų šeimų, kurių šiandien tiek daug dėl darbo trūkumo, dėl skurdo, dėl sveikatos problemų, dėl gedulo ar vaiko nulemto susirūpinimo, dėl sutrikimų, kuriuos lemia atstumas, nebuvimas, prievartos aplinka. Turime turėti drąsos užmegzti kontaktą su šiomis šeimomis, diskrečiu, bet dosniu būdu, materialiai, žmogiškai ar dvasiškai, tose sąlygose, kuriose jos yra pažeidžiamos.

Galiausiai negaliu nepadrąsinti Dievo Motinos ekipų porų, - susitikimo pabaigoje sakė Pranciškus, - būti Kristaus ir Bažnyčios gailestingumo įrankiais tų asmenų atžvilgiu, kurių santuoka žlugo. Nepamirškite, kad jūsų santuokinė ištikimybė yra Dievo dovana ir kad kiekvienam iš mūsų buvo parodytas gailestingumas. Vieninga ir laiminga pora gali geriau už kitus suprasti, tarsi iš vidaus, žaizdą ir kančią kuria palieka palikimas, išdavystė, meilės žlugimas. Būtina, kad jus liudytumėte ir patirtimi padėtumėte krikščioniškoms bendruomenėms skirti šių asmenų konkrečias situacijas, priimti jų sužeidimus, padėti eiti meilėje ir tiesoje, Gerojo Ganytojo Kristaus žvilgsnyje atlikti savo dalį Bažnyčios gyvenime. Nepamirškite ir kančios mažųjų, kurie patiria skausmingas šeimynines situacijas. (Vatikano radijas)