Pranciškus: Bažnyčios, kurių durys uždarytos, turėtų būti vadinamos muziejais

Trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie šeimos ir krikščionių bendruomenės ryšį. Jis yra labai stiprus, kone natūralus, nes Bažnyčią mes suvokiame kaip dvasinę tikinčiųjų šeimą, o apie tikinčiąją šeimą sakome, kad ji yra namų Bažnyčia.

Krikščionių bendruomenės yra namai visiems, kas tiki, kad Jėzus yra žmonių brolybės pagrindas ir šaltinis, - kalbėjo Pranciškus. Bažnyčia keliauja su tautomis, dalyvauja vyrų ir moterų, tėvų ir motinų, sūnų ir dukterų istorijoje. Tai labiausiai rūpi Viešpačiui. Didieji pasaulio galybių įvykiai patenka į istorijos knygas ir ten pasilieka. Tuo tarpu žmonių jausmų istorija rašoma Dievo širdyje ir ten ji išlieka amžinai. Ten yra tikro gyvenimo ir tikėjimo vieta. Šeima mus moko dalyvauti šioje istorijoje ir niekas kitas negali atlikti jos vaidmens. Gyvenimo pilnatvės istorija užsibaigs Dievo kontempliavimu amžinybėje, kuris prasideda šeimoje. Štai kodėl šeima tokia svarbi.

Popiežius sakė, kad ir Dievo Sūnus mokėsi žmonių istorijos eidamas šiuo keliu. Jis šiuo keliu nuėjo iki galo. Jėzus gimė šeimoje; dirbtuvėje, namuose, mažame miestelyje „mokėsi pasaulio“. Per trisdešimt tokio gyvenimo metų Jėzus gerai įsisavino žmogiškumą, įjungė jį į savo bendrystę su Tėvu ir į savo apaštališką misiją. Vėliau, palikęs Nazaretą ir pradėjęs viešąją veiklą, Jėzus subūrė apie save bendruomenę – žmonių susirinkimą. Būtent tokia yra žodžio „bažnyčia“ reikšmė.

Evangelijos apie Jėzaus bendruomenę kalba kaip apie šeimą, ne uždarą sektą, bet svetingą šeimą. Jai priklauso ne tik Petras ir Jonas, bet taip pat alkstantys ir ištroškę žmonės, svetimšaliai ir persekiojamieji, nusidėjėlė ir muitininkas, fariziejai ir minia. Jėzus priima visus ir su visais kalbasi, net ir su tais, kurie nesitiki sutikti Dievą savo gyvenime. Tai labai svarbi pamoka Bažnyčiai! – sakė Pranciškus. Mokiniai išrenkami tam, kad rūpintųsi šia bendruomene, šia Dievo svečių šeima.

Jei norime, kad Jėzaus bendruomenė šiandien būtų gyvybinga, turime stiprinti šeimos ir krikščionių bendruomenės ryšius. Galime netgi sakyti, kad šeima ir parapija tai dvi vietos, kurios gyvena tąja meilės bendryste, kurios šaltinis yra pats Dievas. Bažnyčia gyvenanti pagal Evangeliją privalo būti kaip svetingi namai, su visada atvertomis durimis. Bažnyčios, parapijos ir institucijos, kurių durys uždarytos, turėtų būti vadinamos muziejais.

Būtina skubiai stiprinti šeimos ir krikščionių bendruomenės ryšius. Žinoma, tam reikia tikėjimo, išminties ir drąsos. Šeimos kartais traukiasi atgal, sakydamos, kad nesugeba, neturi jėgų. Tai tiesa. Niekas pats savaime nėra vertas, niekas pats savaime nėra pajėgus. Be Dievo malonės, mes patys nieko negalime. Viskas mus duota! Viešpats aplanko kiekvieną naują šeimą ir padaro stebuklą. Atsiminkime Kanos vestuves! Jei savo likimą sudedame į Viešpaties rankas, jis daro stebuklus. Žinoma, ir šeima turi atlikti savo dalį. Ir šeimos turi imtis iniciatyvos ir atsakingai prisidėti prie visos bendruomenės gerovės kūrimo. Visi juk žinome, kad krikščionių tikėjimas turi būti liudijamas bendruomenėje, kad šeima ir parapija savo liudijimu gali sėkmingai ugdyti bendruomeniškumą visos visuomenės mastu.

Kanoje su Jėzumi buvo ir jo Motina Marija, „Motina Geroji patarėja“. Šiandien ir mums ji sako: „Darykite ką tik jis jums lieps“. Brangios šeimos, brangios parapijų bendruomenės, - baigė katechezę popiežius Pranciškus, - paklausykime Motinos, darykime viską ką Jėzus mums lieps ir pamatysime stebuklą, kiekvieną dieną matysime stebuklus. (Vatikano radijas)