2015-08-31 16:05:00

Patriarchas Baltramiejus: Žmogaus atsakomybė sprendžiant ekologinę krizę yra didelė


„Žmogaus, kaip bendrakūrėjo ir apdovanoto laisva valia, atsakomybė sprendžiant dabartinę ekologinę krizę yra didelė“, - pabrėžia Ekumeninis Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus Pasaulinės maldų už rūpinimąsi kūrinija dienos proga. Ši diena minima rugsėjo 1-ąją; šiemet pirmą kartą ją kartu mini Ortodoksų, Katalikų ir kitos Bažnyčios.

Patriarcho Baltramiejaus žinia, kuri apjungia analizę ir popiežiaus Pranciškaus apmąstymus išdėstytus enciklikoje „Laudato si‘“ apie rūpinimąsi bendrais namais, pradedama nuo klimato kaitos problemų, kurios šiandien grasina planetos išlikimui, kurios neigia žmogaus atsakomybę naikinant Kūriniją. 

Jaučiame klimato kaitos pavojų, kuris mūsų planetoje kasdien didėja dėl žmonių veiksmų, stengiamės garsiai apie tai kalbėti ir kviečiame visus pagalvoti, ką galima padaryti, kad neišnyktų gyvybė siekiant vis didesnių turtų, sako patriarchas. Todėl jis jau prieš eilę metų įsipareigojo informuoti ortodoksų tikinčiuosius ir visus žmones apie didžiuosius pavojus, kurie spartina klimato kaitą. Patriarchas primena, kad Bažnyčios Tėvai išmokė ortodoksų tikinčiuosius stengtis kiek įmanoma apriboti savo poreikius. „Vartotojiškumo principui priešpastatome askezės principą. Ši taisyklė apriboti poreikius yra būtina. Tai neatima laisvės, tačiau racionalizuoja vartojimą ir pasmerkia atliekų etiką“, sako patriarchas, primindamas ir Evangelijos eilutes, kad „turėdami maisto, drabužį, pastogę, būkime patenkinti“ (1 Tim 6, 8). Juk ir Kristus, padauginęs duoną, po to kai visi pavalgė, liepė surinkti, kas liko, kad  „niekas nepražūtų“ (Jn 6, 12). Patriarchas Baltramiejus apgailestavo, kad deja šiandienos visuomenė apleidžia šio įsakymo vykdymą, pasiduodama neprotingam vartojimui, idant patenkintų tuščiagarbišką gerovės troškimą. Vis tik šias nuostatas galima pakeisti tinkamu švietimu.

Mes žmonės esame didžiausi kūrinijos naikintojai, ją niokojame savo godumu, savo prisirišimu prie žemės, jos gėrybių, kurias nuolat bandome padidinti kaip „kvailas turtuolis“ iš Evangelijos. Tai žmogaus godumas, išmetimo kultūra, nebaudžiamas gamtos išteklių išnaudojimas, kuris žemę paverčia beribiu atliekų sąvartynu, - pabrėžia patriarchas, cituodamas popiežiaus enciklikos ištrauką.

Tai ne tik materialinės atliekos, tai ir dvasinės šiukšlės. Sutikdamas su popiežiumi Pranciškumi, Baltramiejus atkreipia dėmesį, kaip glaudžiai susijusi krizė, kuri juntama žmogaus santykyje su gamta ir krizė žmogaus santykyje su Dievu. Pamirštame Šventąją Dvasią, kurioje gyvename ir egzistuojame, - sako jis. Tai reiškia, kad turime bandyti įveikti ekologinę krizę deramai elgdamiesi, pasitikėdami Dvasia, per malonę, kuri laimina mūsų pastangas ir atnaujina gamtą. Krikščionys ortodoksai, būdami tvirti tikėjime į Kūrėją, pakviesti vykdyti evangelinę veiklą taip pat ir Kūrinijos išsaugojimo tema: atnaujinti evangelijos skelbimą šiandienos pasaulyje, pažymi Konstantinopolio patriarchas.

Žinia baigiama kvietimu visiems „pažadinti protus“, išsilaisvinti iš aistrų bei asmeninių interesų, gyventi darnoje su artimu ir su Kūrinija, taip gražiai sukurta Dievo.

Minėjimo išvakarėse komunikatą paskelbė Europos Vyskupų Konferencijų Taryba, kuriuo patvirtina savo troškimą tęsti ekumeninį įsipareigojimą rūpintis Kūrinija, primindama iki šiol įvykdytus renginius. Primename, kad popiežiaus Pranciškaus iniciatyvą minėti Pasaulinę maldų už rūpinimąsi kūrinija dieną palaikė ir Anglikonų Bažnyčia. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.