2015-08-07 16:00:00

Metai po Ninevės lygumų praradimo islamistams ir naujo krikščionių egzodo


Birželio 10 dieną sukako pirmosios metinės nuo Mosulo, antro pagal dydį Irako miesto atitekimo islamistų teroristinei organizacijai, pasivadinusiai „Islamo valstybė (ISIS)“, skleidžiančiai fundamentalistinį mentalitetą ir totalitarinę visuomenės santvarką, kurią ji vadina „pavyzdžiu“ visiems musulmonams, reikalaudama besąlygiško jų pavaldumo: su ginklu ir peiliu rankoje.

Mosulo atitekimas islamistams buvo didelis jų laimėjimas ir didelis centrinės Irako vyriausybės pralaimėjimas. Šiame bendrame kontekste tai buvo didžiulis smūgis ir čia gyvenusiems Irako krikščionims, tarp kurių daugiausia chaldėjų apeigų katalikų, bet taip pat priklausantys kitoms senosioms Rytų Bažnyčioms. Kurį laiką krikščionys dar puoselėjo viltį, kad įmanomas sugyvenimas, nors ir sunkiomis, diskriminacinėmis sąlygomis. Bet greitai turėjo jos atsisakyti. Islamistai nusitaikė ne vien į žmones, bet ir į istorinį paveldą, kuris byloja, kad tose žemėse gyvavo kitokios religijos ir kultūros, nei jų.

Tačiau šiomis dienomis yra minima dar viena liūdna sukaktis ir Mosulo užėmimo metinių tęsinys: šalia Mosulo esančių Ninevės lygumų praradimas islamistams, 2014 metų rugpjūčio 6-7 dienomis. Krikščionims tai buvo dar skaudžiau, nei Mosulo užėmimas, nes būtent Ninevės lygumoje buvo jų istoriniai kaimai, miesteliai, bažnyčios ir vienuolynai. Tai buvo vienas iš regionų, kuriame krikščionių buvo daugiausia, kai kuriose gyvenvietėse jie sudarė daugumą, nors visos Irako valstybės mastu yra nedidelė mažuma. Ninevės lygumoje stovi Mar Mattai vienuolynas, šiuo metu priklausantis sirų ortodoksams. Jis įsteigtas 363 metais ir tai vienas iš seniausių vienuolynų visame krikščioniškame pasaulyje. Chaldėjams priklauso kitas garsus, Rabban Hormizd vienuolynas, įsteigtas VII amžiaus viduryje. Islamistams įsiveržus į Ninevės lygumą šimtai tūkstančių žmonių tapo pabėgėliais, nemažai jau ne pirmą kartą, tarp jų buvo dešimtys tūkstančių krikščionių, kurie patraukė į Irako Kurdistaną. Bėgo ir jazidų mažuma, kuriai islamistų teroristai ypač negailestingi. Jei krikščionys gali nors teoriškai, remdamiesi Korano žodžiais, ginti savo egzistenciją, tai jazidus ISIS laiko „atsimetusiais musulmonais“, apostatais, kuriems esą galima iš karto vykdyti mirties bausmę.  

Chaldėjų apeigų patriarchas ir kardinolas Raphael Louis Sako šiomis dienomis kreipėsi į centrinį šalies parlamentą ir aukščiausias pareigas turinčius politikus.

Praėjus metams nuo išvarymo, krikščionys ir jazidai dar šiandien gyvena sunkiomis sąlygomis – fiziškai, psichologiškai, socialiai, priėmimo centruose; jų žemės lieka okupuotomis, paveldas gali išnykti. Taip pat reikia paminėti tūkstančius žuvusių tarp irakiečių musulmonų, tris milijonus pabėgėlių ir didžiosios dalies infrastruktūros sunaikinimą, - rašo patriarchas ir tęsia: - ekstremistinės grupės, kurios prisidengia religijos apsiaustu ir naudoja prievartą, kad išplėstų savo kontrolę yra pavojus visiems mums. 

Savo laiške kardinolas Sako rašo apie „nacionalinį susitaikymą“, tarsi netiesiogiai prieštaraudamas kai kuriems geopolitikos apžvalgininkams, kurie mano, kad skirtingos etninės ir religinės grupės Irake pasiekė tokį susipriešinimą, kad joms jau nebeįmanoma būti vienoje valstybėje. Patriarchas Sako rašo, kad nacionalinis susitaikymas pirmiausia yra „moralinis projektas“, kurį reikia pastatyti ant aiškios šalies vizijos, norimos sukurti valstybės modelio, veiksmingo įgyvendinimo mechanizmo.

Jei, viena vertus, yra jėgų, kurios trokšta visiško Irako sugriovimo, tai susitaikymas yra vienintelis toliaregis sprendimas, ne ginklai. Susitaikymas turi vykti įvairiais lygiais: su savimi, peržengiant priešiškumą savo viduje, su kitais, juos pripažįstant tokiais, kokie yra, sąžiningai bendradarbiaujant, su Dievu: toks susitaikymas padės kitaip pažvelgti į artimą. Susitaikymas taip pat turi tapti politiniu pasirinkimu ir švietimo bei ugdymo nuostata.

Patriarchas Sako taip pat prašė nepasiduodi ideologijai, kuri visą ko sprendimą mato tik karinės galios didinime, pamirštant ekonomikos ir infrastruktūros plėtrą, visuomenės stabilumą ir bendrąjį gėrį visiems. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.