Jėzaus krikšto vieta įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą

Betanija už Jordano, vieta, kurioje, pasak tradicijos, Jonas krikštijo žmones atgailos krikštu ir kur Jėzus pradėjo savo viešąją veiklą, įtrauka į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pasaulinio paveldo sąrašą.

Visi evangelistai, rašydami apie Jono krikštytojo veiklą ir Jėzaus krikštą, mini Jordano upę, tačiau tik vienas evangelistas Jonas kalba apie konkrečią vietą – Betaniją anapus Jordano. Vis dėlto, jau trečiame amžiuje atsirado abejonių dėl tikslios šio įvykio vietos. Prie Jordano upės nebuvo likę nė vienos gyvenvietės vadinamos tokiu vardu. Dėl to Origenas nusprendė, kad perrašant Jono Evangeliją įsivėlė klaida, buvo pakartotas kitos Betanijos, esančios šalia Jeruzalės vardas, o Jėzaus krikšto prie Jordano vieta iš tiesų turėtų būti ne Betanija, bet Berthabara. Tačiau kad ir kaip būtų, į šią vietą prie Jordano, kur, prieš įsiliedama į Negyvąją jūrą, upė išplatėja, visą laiką keliavo piligrimai.

Į šią vietą piligrimai keliauja ir šiandien, tačiau dėl pastarųjų dešimtmečių geopolitinės padėties – Jordano upe einančios Izraelio ir Jordanijos sienos – yra tarsi dvi piligrimysčių vietos, viena Jordanijos pusėje, kuri šiandien vadinama senuoju Betanijos už Jordano vardu, ir kita, kitame upės krante, Izraelio pusėje, vadinama Qasr El Yahud. Jordanijos krante esančioje Betanijoje neseniai buvo pastatytos dvi bažnyčios – viena lotynų apeigų katalikų, kita ortodoksų graikų melkitų. Prieš porą metų Jordano krantas piligrimystėms pritaikytas ir iš Izraelio pusės. Anksčiau ten buvo pašaliniams draudžiama karinė zona, o dar anksčiau – užminuotas ruožas.

Jėzaus krikšto vietoje, dešiniajame Jordano krante, tai yra Jordanijos teritorijoje, lankėsi du popiežiai – Benediktas XVI 2009 m. ir Pranciškus pernai. (Vatikano radijas)