Pranciškus: Tikėjimas be solidarumo nėra Jėzaus tikėjimas

Kai Jėzus įžengia į mūsų gyvenimą tikėjimas virsta solidarumu, priminė popiežius Pranciškus sekmadienio rytą susitikime su Paragvajaus sostinės Asunsjono periferinio Banado Norte rajono gyventojais. Banado, pažodžiui „šlapias“, yra vargšų lūšnynų rajonas, išaugęs drėgnoje zonoje palei upės vagą. Banado Norte, vienas pačių vargingiausių sostinės rajonų, nekartą praeityje buvo užsemtas potvynių vandens. Pastaraisiais metais Banado gyventojų būklė kiek pagerėjo, gyventojams susibūrus į solidarumo ir brolystės sąjūdžius, palaikomus parapijų. Banado Norte yra atskira parapija, kurioje veikia trylika kapelionijų. Popiežius Pranciškus sekmadienio rytą apsilankė vienoje jų, jėzuitų Šv. Jono Krikštytojo koplyčioje.

Popiežių labai širdingai priėmė Banado bendruomenių vadovai, taip pat jos parapijose tarnaujantys jėzuitai, kurie į susitikimą atvyko su Draugijos provincijolu. Popiežius kalbėjosi su gyventojais, klausėsi jų pasakojimų. Vienuose namuose senutė popiežiui pasiūlė sriubos. Popiežius rajono gyventojams kalbėjo apie jų sunkumus, prisiminė taip pat Šventosios Šeimos patirtį .

Visa tai, ką turite pakelti užėjus negailestingiems orams, kaip kad per neseniai kilusį potvynį, man primena Šventosios Šeimos vargus Betliejuje. Tai ta pai kova. Tačiau ji neatėmė iš jūsų nei šypsenos, nei džiaugsmo, nei vilties. Grumtynės už būvį nepakirto jūsų solidarumo, o kaip tik priešingai, jį dar labiau stimuliavo, augino.

Juozapas su Marija turėjo viską palikę išvykti į jiems svetimą kraštą, į Betliejų, kur neturėjo nei namų nei šeimos. Tuomet šiai jaunai porai gimė Jėzus. Ši pora, iš bėdos įsikūrusi tvarte, mums padovanojo Jėzų. Trise jie buvo vieniši svetimoje vietoje. Ir nelauktai pradėjo burtis žmonės. Apsilankė piemenys. Jie prisiartino ir tapo Marijos ir Juozapo šeima, Jėzaus šeima.

Būtent taip įvyksta, kai Jėzus įžengia į mūsų gyvenimą. Tikėjimas mus padaro artimus, sužadina mūsų artumą ir solidarumą. Jėzaus užgimimas atgaivina mūsų gyvenimą. Tačiau jei mūsų tikėjimas nevirsta solidarumu, jis yra negyvas tikėjimas, netikras tikėjimas. Kad ir kiek eitum sekmadieniais į Mišias, jei tavo širdis nesolidari, jei ignoruoji kitų žmonių vargą, tada tavo tikėjimas yra labai silpnas, arba jis yra ligotas, arba negyvas. Tai yra tikėjimas be Kristaus. Tikėjimas be solidarumo yra tikėjimas be Kristaus, be Dievo ir be brolių. Popiežius pasidalijo formule, pasak jo apibūdinančią tikėjimo be solidarumo problematiką: „Dievas be tautos, tauta be brolių, tauta be Jėzaus“. Tikėjimas be solidarumo nėra Jėzaus tikėjimas, pridūrė Pranciškus.

Viešpats buvo pirmasis, tapęs solidariu; jis rinkosi gyvenimą su mumis. Popiežius tęsė: Aš atvykau pas jus kaip Betliejaus piemenys. Atvykau, norėdamas būti artimas. Noriu visus palaiminti, palaiminti jūsų rankas, jūsų bendruomenes. Noriu su jumis dėkoti Dievui, nes tikėjimas tapo viltimi, o tai artimo meilę skatinanti viltis. Jėzaus sužadintas tikėjimas leidžia svajoti apie ateitį ir vardan jos kovoti dabartyje. Noriu padrąsinti, kad būtumėte šio tikėjimo misionieriais, kad kitus užkrėstumėte šiuo tikėjimu savo gyvenimo kelyje. Tai bene stipriausia jūsų žinia kitiems: solidaraus tikėjimo. Neškite į visą miestą solidaraus tikėjimo žinią!

(Vatikano radijas)