Pranciškus Bolivijos sostinėje: materialinis „gerbūvis“ nėra “bendrasis gėris“

Išvykęs iš Ekvadoro sostinės Kito, popiežius Pranciškus pasiekė Bolivijos sostinę La Pasą. Pilnas sostinės pavadinimas yra „Nuestra Senora de La Paz – Taikos Dievo Motina“. Šis maždaug 840 tūkstančius gyventojų turintis miestas yra net pusketvirto kilometro aukštyje, horizonte stūksant dar aukštesniems kalnams. La Paso oro uoste popiežių pasitiko šalies prezidentas Evo Morales, kiti šalies politiniai ir katalikų bendruomenės lyderiai. Šalia oro uosto esančiame lauke popiežius kreipėsi į šimtus tūkstančių boliviečių.

Jis ypatingai gražiai atsiliepė apie šią „išskirtinio grožio šalį, palaimintą Dievo“ aukštikalnėm, slėniais, miškais ir dykumom, ežerais ir lygumom, pridurdamas, jog ši žemė taip pat palaiminta tautomis, kultūrine ir etnine įvairove, tūkstantmetėmis ir naujomis tradicijomis, kurios yra kviečiamos sugyventi pagarbos ir dialogo dvasioje.

Šio savo vizito pradžioje trokštu pasveikinti visus Bolivijos vyrus ir moteris, perduoti jiems geriausius taikos ir gerovės linkėjimais, - tik pradėjęs savo kalbą pasakė Pranciškus, vėliau pridūręs: „- kaip svečias ir piligrimas atvykstu stiprinti tikėjimo prisikėlusiu Jėzumi Kristumi. (...) Šiomis dienomis norėčiau drąsinti Kristaus mokinių pašaukimą perduoti Evangelijos džiaugsmą, būti žemės druska ir pasaulio šviesa. (...) Negalima tikėti į Dievą Tėvą nematant brolio kiekviename žmoguje“.

Savo kelionės dienas Bolivijoje Šventasis Tėvas pavedė Švenčiausiajai Mergelei, Bolivijos Karalienei, prašydamas jos užtarimo visiems šios žemės vaikams. Po pasveikinimo kalbos popiežiaus automobilis važiavo tarp tikinčiųjų eilių, kad Pranciškus galėtų juos pasveikinti iš arti.

*

Tuoj po to Šventasis Tėvas nuvyko trumpam poilsiui į La Paso arkivyskupijos būstinę ir jau pavakare, Lietuvoje jau po vidurnakčio, susitiko su prezidentu Moralesu jo rūmuose, privačiai pasikalbėjo, apsikeitė dovanomis, pasveikino prezidento šeimos narius ir bendradarbius. Pakeliui popiežius stabtelėjo prie t. Luiso Espinalio nužudymo vietos ir ją palaimino. Šis kunigas jėzuitas, rašytojas, poetas, žurnalistas, žmogaus teisių aktyvistas buvo nužudytas 1980 m. tuometinės diktatūros parankinių. 

*

Kita Pranciškaus vizito Bolivijos sostinėje stotelė buvo Nuestra Senora de La Paz katedra, kurioje jis susitiko su pilietinės visuomenės lyderiais, diplomatais, kultūros atstovais. Popiežius į savo klausytojus kreipėsi kviesdamas apmąstyti „integralią ekologiją“, kuri apima visas žmogaus gyvenimo dimensijas, taip pat jo santykį su aplinka ir gamta.

Kadangi viskas yra susiję, mums reikia vienas kito. Jei politika yra valdoma vien finansinių spekuliacijų, o ekonomika remiasi technokratine ir utilitaristine maksimalios produkcijos paradigma, nebus įmanoma išspręsti žmoniją kankinančių problemų. Būtina kultūra, kurią sudarytų ne vien žmogaus intelektinių sugebėjimų pasiekimai moksluose ir grožio kūryba, bet ir vietinės tradicijos, jų jautrumas aplinkai, kurioje susiformavo ir kuriai teikia prasmę. Panašiai reikia etinio ir moralinio ugdymo, kurie augintų solidarumą ir atsakomybę tarp asmenų, - pasakė Pranciškus.

Jis pakvietė nepainioti „gerbūvio“ su „bendruoju gėriu“, kaip dažnai darome, patys nepastebėdami, ypač kai kalbame apie savo gerbūvį. Gerbūvis remiasi vien materialine gausybe ir linksta būti egoistiniu, ginti dalinius interesus, negalvoti apie kitus, pasiduoti vartotojiškumui. Taip suvokiamas gerbūvis tampa potencialių konfliktų ir socialinio irimo veiksniu; tapęs dominuojančiu, gimdo korupciją, kuri nuvilia ir daro didžiulę žalą. Tuo tarpu bendrasis gėris yra daugiau už „pavienių interesų sumą“, tai perėjimas nuo to, kas „geriausia man“ prie to, kas „geriausia visiems“, jis apima ir tai, kas vienija tautą – tikslus ir idealus, kurie leidžia pažvelgti toliau už individualų horizontą. Bendrasis gėris yra „socialinio gyvenimo sąlygų visuma, kuri leidžia pasiekti tiek grupėms, tiek pavieniams nariams savo tobulumą pilniau ir greičiau“, priminė Vatikano II Susirinkimo mokymą Pranciškus.

Įvairios socialinės jėgos yra pašauktos prisidėti prie visuomenės vienybės ir pažangos, laisvės kontekste. Tai geriausia aplinka mąstytojams, pilietinėms asociacijoms ir komunikacijos priemonėms vykdyti savo funkciją. Krikščionys taip pat kviečiami būti „raugu“ visuomenėje, su savąją žinia. Tikėjimas yra šviesa, kuri neapakina, bet nušviečia ir pagarbiai orientuoja kiekvieno asmens sąžinę ir istoriją žmonių visuomenėje, pridūrė popiežius.

Tarp socialinių jėgų yra ir šeima, kuriai, deja, grasinama iš visų pusių – namų prievarta, alkoholizmas, maskulinizmas, darbo ir saugumo trūkumas, senelių ir vaikų apleidimas, pseudo išeitys, atspindinčios aiškią ideologinę kolonizaciją, vardijo popiežius, linkėdamas nepalikti šeimos vienos, atsispirti godumui, egoizmui, išnaudojimui, kurti naują kultūrinę sintezę.

*

Po susitikimo La Paso katedroje popiežius vėl grįžo į oro uostą ir išskrido į Santa Cruz (Šventojo Kryžiaus) miestą, kuriame liko nakties poilsiui. (Vatikano radijas)