Pranciškus: Kaip būtų gražu, jei visi galėtų gėrėtis, matydami kaip mes vieni kitais rūpinamės

Antradienio rytą Ekvadoro laiku (Lietuvos laiku popiet) popiežius Pranciškus aukojo Mišias sostinės Kito „Dviejų šimtmečių“ parke – prieš porą metų apželdintoje buvusio oro uosto teritorijoje, galinčioje sutalpinti daugiau kaip milijoną žmonių. Parko pavadinimas – tai nuoroda į artėjančią Ekvadoro nepriklausomybės 200 metų sukaktį, kuri bus minima 2024-aisiais.

Mišių homiliją popiežius Pranciškus pradėjo pakartodamas Evangelijoje girdėtus žodžius Kristaus maldos, kad jo mokiniai būtų viena. Taip pat priminė tą laisvės šauksmą, kuris, prieš du šimtmečius nuaidėjęs per visą ispanakalbę Ameriką, atnešė nepriklausomybę Ekvadorui ir kitoms žemyno šalims. Tai buvo šauksmas žmonių, supratusių, kad iš jų atimta laisvė, kad jie išnaudojami ir apiplėšti, verčiami vergauti to meto galingiesiems. Norėčiau, - sakė Pranciškus, - kad ir šiandien tarpusavy derėdami skambėtų abu tie balsai, atliepdami į naujojo evangelizavimo poreikį. Tesigirdi ne skambūs žodžiai, ne sudėtingos sąvokos, bet teklesti Evangelijos džiaugsmo paskatinta vienybė.

Iš istorijos žinome, kad prieš du šimtus metų išsiveržęs galingas šauksmas atnešė laisvę, nes sugebėta atidėti į šalį asmeniškumus, nenorą suprasti įvairovės, kuri nors ir pasižymi skirtingumu, tačiau nebūtinai yra antagonistinė. Taip pat ir evangelizavimo misijoje gali tarpusavy susiderinti įvairūs siekiai, skirtingas jautrumas, svajonės, netgi tam tikros utopijos. Tikrai taip gali būti. Mes tuo tikime ir tai skelbiame. Šiandieniniame pasaulyje, ypač kai kuriose šalyse, kylant karams ir priešiškumui, - kalbėjo popiežius, cituodamas savo apaštališkąjį paraginimą Evangelii gaudium, - mes, krikščionys, ir toliau ištvermingai siūlome gerbti kitą žmogų, gydyti žaizdas, tiesti tiltus, megzti santykius, padėti vieni kitiems kelti naštas. Reikia pasitikėti savo bendrakeleiviais. Pasitikėjimas kitu žmogumi turi būti savaime suprantama, kasdieninė laikysena, tarsi namudinis darbas, nes tokia pat namudinė, kuriama kasdieninio gyvenimo sąlygomis yra ir taika. Vienybė neįmanoma kai viešpatauja dvasinis supasaulėjimas, kai pasiduodame nevaisingam galios, prestižo, malonumų, ekonominio saugumo siekimui.

Bažnyčia vykdo išganymo misiją save suvokdama kaip keliaujančią tautą, pašauktą aprėpti visas pasaulio tautas. Esame broliai meilės dėka, nes Dievas iš meilės mus išsirinko savo vaikais. Mes visi esame broliai, nes mums suteikta Dievo Dvasia, kuri mus skatina į jį kreipti kaip į Tėvą. Mes esame broliai, nes esame nuteisinti Kristaus krauju, esame su juo perėję per mirtį ir tapę pažado paveldėtojais. Toks yra išganymas, kurį Dievas mums dovanoja ir kurį Bažnyčia skelbia. Esame pašaukti visi kartu būti dieviškuoju „mes“.

Kaip būtų gražu, - sakė Pranciškus baigdamas homiliją, - kad visi galėtų gėrėtis, matydami kaip mes vieni kitais rūpinamės, kaip vieni kitus remiame ir palydime. (Vatikano radijas)