Sekmadienio vidudienį popiežius susirinkusiems kalbėjo piligrimams kalbėjo apie pagydymą ir prisikėlimą, kurie turi bendrą ašį – tikėjimą.
Komentuodamas sekmadienio Evangelijos skaitinius apie
vieno sinagogos vyresniojo maldavimą, kad Jėzus pagydytų jo mirštančią dvylikametę
dukterį, popiežius sakė, kad šis epizodas atskleidžia Jėzaus galią virš mirties, kuri
jam kaip sapnas, iš kurio mus gali prižadinti. Jėzus sako mergaitės tėvui: „Nebijok,
vien tikėk“. „Tą jis sako ir mums, daugybę kartų: Nebijok, vien tikėk!“, pabrėžė Šventasis
Tėvas.
Jis tęsė sakydamas, kad į šio pasakojimo vidų evangelistas
įkomponuoja ir kitą įvykį: moters, dvylika metų sirgusios kraujoplūdžiu, pagydymą.
Dėl šios ligos pagal tuometinę kultūrą moteris laikyta „nešvaria“, ji turėjo vengti
bet kokio kontakto, ji pasmerkta socialinei mirčiai. Būtinybė išsilaisvinti pastūmėja
moterį išdrįsti prisiliesti prie Jėzaus drabužio ir jos tikėjimas tarsi „išplėšia“
pagydymą iš Viešpaties. Tikėjimas tai ir yra - paliesti Jėzų ir gauti iš Jo malonę,
kuri išgelbsti. Išgelbsti mus, mūsų dvasinį gyvenimą, išvaduoja mus nuo daugybės problemų,
sakė popiežius. Jėzus tarė moteriai: „Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave“. Taip
kaskart, kai Jėzus prisiartina prie mūsų, kai mes einame pas Jį tikėdami, išgirstame
tai iš Dievo Tėvo: „Tu esi mano sūnus, tu esi mano dukra! Tu esi pagydytas“. Jis atleidžia
visiems, atleidžia viską. Pagydo visus, pagydo nuo visko.
Popiežius tęsė, kad šie du epizodai – pagydymas ir
prikėlimas – turi bendrą ašį: tikėjimą. Žinia yra aiški, ją galime apibendrinti klausimu:
„ar tikime, kad Jėzus gali mus pagydyti ir prižadinti iš mirties?“ Visa Evangelija
parašyta šio tikėjimo šviesoje: Jėzus prisikėlė, nugalėjo mirtį, ir per šią jo pergalę
prisikelsime ir mes. Šio sekmadienio Dievo Žodis mus kviečia gyventi prisikėlimo tikrumu:
Jėzus yra Viešpats, jis nugali mirtį, jis gali nuvesti mus į Tėvo namus, kur karaliauja
gyvenimas. Ir ten visi susitiksime, visi kurie šiandien esame šioje aikštėje, susitiksime
Tėvo namuose. Kristaus prisikėlimas veikia istorijoje kaip atnaujinimo ir vilties
principas. Kiekvienas, kuris apimtas nevilties ir mirtinai pavargęs, jei tik save
patiki Jėzui ir jo meilei, gali vėl iš naujo pradėti gyventi. Pradėti naują gyvenimą
tai prisikelti, atgyti. Tikėjimas yra gyvenimo jėga, kuri suteikia pilnatvę mūsų žmoniškumui.
Tikintysis į Kristų turi būti atpažįstamas, nes jis bet kokioje situacijoje puoselėja
gyvenimą, padeda išgyventi visiems, ypač silpniausiems, Dievo meilę.
Po vidudienio maldos popiežius Pranciškus pasveikino
romiečius ir piligrimus, ypač eisenos „Viena žemė, viena žmonių šeima“ dalyvius, skautes
ir kitus įvairių judėjimų dalyvius. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |