Baigėsi Turino Drobulės ekspozicija

Birželio 24-ąją, šv. Jono Krikštytojo gimimo liturginės iškilmės dieną, Turino katedroje pasibaigė „Turino drobulės“ išstatymas. Įkapių drobė, itališkai „La Sìndone“, kurioje esantis atvaizdas primena Kristaus kančią ir mirtį ant Kryžiaus, buvo išstatyta viešam tikinčiųjų lankymui balandžio 19 dieną. Popiežius Pranciškus sekmadienį buvo vienas iš paskutiniųjų maldininkų, galėjęs pamatyti „Sìndonę“ prieš ekspozicijos pabaigą. Primindamas išstatymui parinktą temą iš Jono Evangelijos „Didžiausia meilė“ (Jn 15,13), popiežius Pranciškus „Sìndonę“ pavadino „Jėzaus, kuris save paaukojo už mus, didžiausios meilės ikona“.

„Sìndonė“ skatina pažvelgti į Jėzaus veidą ir į nukankintą jo kūną, tuo pačiu pakelti žvilgsnį į kiekvieną kenčiantį ir neteisingai persekiojamą asmenį, žengti tuo pačiu Jėzaus padovanotos meilės keliu, pasakė sekmadienį Turine Pranciškus.

Turino arkivyskupas Nosiglia, „Sìndonės“ išstatymo uždarymo Mišiose sakė, kad tikinčiųjų pamaldus lankymasis prie Šventosios Drobės jam buvo dvasiškai sukrečianti patirtis. Per 67 išstatymo dienas Turino drobulę, į kurią pasak tradicijos buvo įsuptas mirusio Jėzaus kūnas, nors mokslas to negali pilnai patvirtinti, aplankė maždaug pusantro milijono žmonių.

Popiežius Pranciškus jau kartą dalyvavo „Sìndonės“ išstatyme, tiesa, ne betarpiškai, nes stebėjo įvykį per televiziją. Tai įvyko pora savaičių po jo išrinkimo popiežiumi, 2013 metų kovo 30 dieną. Neeilinė ekspozicija, surengta simboliškai Didįjį šeštadienį, menantį mirusį Jėzų, truko tik kelias valandas, dalyvaujant keliems šimtams ligonių, neįgaliųjų, jų globėjų ir keliasdešimčiai Turino jaunimo atstovų. Tąsyk Pranciškus, kreipdamasis per televiziją, pasakė:

„Sìndonės“ vyro veidas yra su užmerktomis akimis, tai mirusio veidas, ir vis tik jis paslaptingai į mus žiūri, tyloje mums kalba. Kaip tai įmanoma? Kodėl tikintys žmonės nori sustoti prieš šią nuplakto ir nukryžiuoto žmogaus ikoną? Nes „Sìndonės“ žmogus mus kviečia kontempliuoti Jėzų iš Nazareto. Šis atvaizdas, atspaustas drobėje, kalba mūsų širdžiai, skatina lipti ant Kalvarijos Kalno, pažvelgti į Kryžiaus medį, pasinerti į iškalbią meilės tylą.

Leiskimės būti paliečiamais to žvilgsnio, kuris neieško mūsų akių, bet mūsų širdies. Išklausykime to, ką nori pasakyti, tyloje, iš už pačios mirties. Per Turino drobulę mus pasiekia vienas ir paskutinis Dievo Žodis: Meilė tapusi žmogumi, įsikūnijusi į mūsų istoriją; gailestingoji Meilė Dievo, kuris sau prisiėmė visą pasaulio blogį, kad mus išlaisvintų iš jo valdymo. Šis sužalotas veidas panašus į daugybės vyrų ir moterų veidus, sužeistų jų orumo negerbiančio gyvenimo, karų ir prievartos, kurie smogia silpniausiems. Ir vis tik „Sìndonės“ veidas perteikia didelę ramybę; šis kankintas Kūnas spinduliuoja didybę. Tarsi iš jo sklistų santūri, bet galinga energija, tarsi mums kalbėtų: išlaikyk pasitikėjimą, neprarask vilties, Dievo meilės jėga, Prisikėlusiojo jėga įveikia viską.

Popiežius Pranciškus meditaciją apie „Sìndonę“, kurią stebėjo per televiziją, užbaigė malda, kurią šv. Pranciškus Asyžietis ištarė prieš Nukryžiuotąjį:

Aukščiausias ir šlovingas Dieve, apšviesk mano širdies tamsybes ir duok man tiesų tikėjimą, tvirtą viltį, tobulą meilę, pajautą ir pažinimą, kad vykdyčiau Tavo šventą ir tikrą įsaką.

Turino drobulė, paprastai laikoma uždaroje skrynioje katedros koplyčioje, būna viešai parodoma retomis ir ypatingomis progomis, gavus popiežiaus leidimą. 2013 metais leidimą išstatyti suteikė popiežius Benediktas XVI tuomet Bažnyčioje švęstų Tikėjimo metų proga. Šiemet Turino drobulė buvo išstatyta minint šv. Jono Bosko, saleziečių steigėjo, gimimo 200 metines. (Vatikano radijas)