Popiežiaus Pranciškaus pastoracinis vizitas Turine

Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus atvyko į Turiną, šiaurės Italijos Pjemonto regiono sostinę, dviejų dienų pastoraciniam vizitui. Šiek tiek po 8 val. ryto į Turiną iš Romos atskridęs Šventasis Tėvas tuojau nuvyko į pirmą susitikimą su Turino darbo, žemės ūkio ir verslo atstovais, klausėsi jų liudijimų, pasakė kalbą susirinkusiems Piazzetta Reale aikštėje. Popiežius visų pirma išreiškė solidarumą su visais bedarbiais, darbininkais ir verslininkais, kurie neteko darbo ir kenčia nuo ekonominio sunkmečio, taip pat su darbo nerandančiu jaunimu. Popiežius ragino nenusivilti, drąsiai kurti savo ateitį. Tai ne retorinis palinkėjimas, tai nereiškia „apsipraskite“ su esama situacija, o atvirkščiai, reiškia „išdrįskite“: būkite drąsūs, kūrybingai kurkite savo ateitį, linkėjo Pranciškus.

Popiežius Pranciškus meldėsi prie Turino drobulės

Kita popiežiaus kelionės stotis buvo Turino katedra ir joje išstatytos Turino drobulės aplankymas. Šventasis Tėvas užėjo į katedrą, buvo palydėtas iki išstatytos lininės laidojimo drobulės, ant kurios esantis nukankinto vyro nuogo kūno atvaizdas primena Evangelijos pasakojimus apie Kristaus kančią ir mirtį su nuplakimo, vainikavimo erškėčių vainiku, nukryžiavimo, perdūrimo ir kitomis kūno žaizdomis. Popiežius kurį laiką sėdėjo tyloje priešais iškeltą ir po stiklu įrėmintą ištiestą drobulę, tyliai meldėsi, o po kelių susikaupimo minučių priėjo prie atvaizdo, palietė drobulės rėmo kraštą ir persižegnojo.

Katedroje popiežius Pranciškus taip pat aplankė jaunimo globėjo pal. Petro Jurgio Frassati (1901-1925) kapą, prie jo trumpai pasimeldė, pasveikino susirinkusius palaimintojo giminaičius, kapitulos narius. Kol popiežius lankė Turino drobulę katedroje meldėsi seni kunigai ir klauzūrinės vienuolės.

Sekmadienio Mišios ir homilija

Iš katedros Šventasis Tėvas Pranciškus nuvyko į centrinę aikštę Piazza Vittorio, kur po atviru dangumi apie 11 val. prasidėjo popiežiaus vadovaujamos sekmadienio Mišios, dalyvaujant tūkstančiams Turino arkivyskupijos tikinčiųjų. Pasak italų žinių agentūros ADNKR, Mišiose dalyvavo apie 70 000 žmonių.

Mišių homilijoje, kurias popiežius aukojo centrinėje Turino aikštėje Piazza Vittorio Veneto, Šventasis Tėvas apibūdina Dievo meilę žmonėms, kaip ją atskleidžia dienos skaitiniai: ištikima meilė, meilė, kuri viską atkuria, meilė pastovi ir tikra. Taigi, popiežius akcentuoja tris Dievo meilės žmonėms aspektus.

Dievo meilė yra ištikima, ji nenuvilia, nemažėja. Jėzus įkūnija šią meilę, yra jos Liudytojas. Jis nepavargsta mūsų mylėti, palaikyti, atleisti, ir taip lydi mus gyvenimo kelyje. Iš meilės jis priėmė žmogaus kūną, iš meilės mirė ir prisikėlė, iš meilės yra šalia visuomet, gražiomis ir sunkiomis akimirkomis. Jėzus mus visada myli, iki galo, beribiai ir neišmatuojamai. Jėzus išlieka ištikimas, net kai suklystame, ir laukia mūsų, kad atleistų: Jis yra gailestingojo Tėvo veidas, sakė popiežius.

Jis tęsė, kad Dievo meilė yra viską atkurianti, padaranti visa nauja, padedanti atpažinti savo ribotumą, silpnumą. Tai durys, vedančios į Jėzaus atleidimą. Išganymas gali pasiekti žmogaus širdį, kai mes atsiveriame tiesai ir pripažįstame suklydę, nusidėję. Taip Dievo meilė mus atnaujina, padeda tapti „naujais“, gebančiais nusivilkti senus, sudėvėtus nepasitenkinimo ir priešiškumo rūbus, kad užsiviltume švarią romumo, geranoriškumo, tarnystės kitiems, ramios širdies drabužį.

Dievo meilė pastovi ir tikra, nes ji stipri kaip uola, kuria kiekvienas gali remtis, būdamas tikras, kad nenukris. Kiek kartų jautėme, kad nebeturime jėgų! Tačiau jis yra šalia mūsų, ištiesęs ranką ir atvira širdimi, kalbėjo popiežius.  

Šventasis Tėvas priminė, kad kartais nutinka taip, jog pamirštame didžiulę Dievo meilę mums, rizikuodami leistis, kad mus suparalyžiuotų baimė dėl ateities, kad imsime ieškoti saugumo praeinančiuose dalykuose ar modelyje, kurį pateikia uždara visuomenė, labiau linkusi atmesti nei įtraukti. Visgi remiantis pavyzdžiu tų, kurie skleidė Dievo meilę pasaulyje, galima išgyventi Evangelijos džiaugsmą įgyvendinant gailestingumą, dalinantis sunkumais, kuriuos patiria daugybė žmonių, šeimų, ypač silpniausios ir tos, kurias palietė ekonominė krizė. Šeimos turi justi Bažnyčios motinišką, švelnų dėmesį, kad jos galėtų rūpintis santuokiniu gyvenimu, auklėti vaikus, rūpintis seneliais ir perduoti tikėjimą jaunajai kartai.

Su Šventosios Dvasios pagalba galim būti tikri, jog Dievo meilė tvirta, ji padeda mums ištverti mažus ar didelius kentėjimus, neužsisklęsti sunkumų akivaizdoje, pasitikti gyvenimą drąsiai ir su viltimi žvelgti į ateitį.

Vidudienio malda. Turino drobulė - didžiausios Jėzaus meilės mums ikona

Prisiminkime motiną Mariją, guodžiančiai mylinčią visus savo vaikus, kuriuos Jėzus pavedė jai nuo kryžiaus, kai save paaukojo didžiausiuoju meilės gestu. Turino drobulė yra šios meilės ikona. Ji ir šį kartą patraukė tiek daug žmonių į Turiną. Drobulė skatina pažvelgti į Jėzaus veidą ir į nukankintą jo kūną bei tuo pačiu skatina pakelti žvilgsnį į kiekvieną kenčiantį ir neteisingai persekiojamą asmenį. Ji skatina žengti tuo pačiu Jėzaus padovanotos meilės keliu. Taip kalbėjo popiežius po Mišių Piazza Vittorio Veneto aikštėje Turine.

Popiežius prisiminė iš regiono kilusius uolius kunigus ir šventuosius šv. Juozapą Benediktą Kotolengą (Giuseppe Benedetto Cottolengo), įsteigusį pagrindinę Turine ir vieną didžiausių Italijoje ligoninių, šv. Joną Bosko, saleziečių steigėją, padėkojo arkivyskupijos kunigams ir vienuoliams, nenuilstantiems pastoracijos darbuotojams, kuriuos paragino tęsti tarnystę visuomet skiriant pagrindinį dėmesį Evangelijos skelbimui.

Popiežius, kalbėdamas sekmadienio vidudienio maldos proga, pavedė Mergelei Marijai regiono šeimas, jaunimą, senukus, kalinius ir visus kenčiančius, atskirai paminėjo ligonius, ypatingai tuos, kuriuos mena šį sekmadienį Italijoje minima nacionalinė diena prieš leukemiją, limfomą ir mielomą.

Prieš palaiminimą Pranciškus kreipėsi į Turino ir Pjemonto dangiškąją karalienę, Švč. Nuliūdusiųjų Paguodos Mergelę Mariją, prašydamas sustiprinti regiono tikinčiųjų tikėjimą, viltį ir meilę, kad būtų šios palaimintos žemės šviesa ir druska. „Šios palaimintos žemės, kurios esu vaikaitis“, pridūrė popiežius Pranciškus prisimindamas iš šio regiono kilusias savo šeimos šaknis. 

Popietinė programa: Saleziečiai, Cottolengo ligoninė

Po Mišių popiežius atvyko į Turino arkivyskupo namus, kurie iki pirmadienio vakaro bus taip pat popiežiaus laikinieji namai Turine. Pranciškus sekmadienį arkivyskupo namuose pietavo su vaikų kolonijos „Ferrante Aporti“ mažamečiais, imigrantais, benamiais ir viena romų šeima.

Po pietų Pranciškus aplankė Marijos, Nuliūdusiųjų paguodos baziliką, kuri yra pagrindinė Marijos šventovė Turine, pasimeldė ir pabendravo su šventovės namuose gyvenančiais senukais kunigais. 15 val. Šventasis Tėvas nuvyko į Saleziečių bendruomenės namų bažnyčią, Marijos, Krikščionių Pagalbos baziliką, kurioje susitiko su Saleziečių kunigais ir vienuolėmis, apsilankymu pagerbė saleziečių steigėją šv. Joną Bosko minint jo gimimo 200 metines.

Popiežius kalboje paminėjo tris šv. Jono Bosko charizmos aspektus: pasitikėjimą Dievo Apvaizda, pašaukimą būti kunigu jaunimui, ypač labiausiai vargstantiems, bei jo tarnystės lojalumą ir darbštumą, ypatingai popiežiui.

Popiežius kvietė saleziečius kunigus, brolius ir vienuoles skelbti visiems Jėzaus gailestingumą, kurti oratorijas visur, ypač sunkiai pasiekiamose vietovėse, branginti savo steigėjo oratorijų stilių ir juo vadovautis, kuo plačiau bendradarbiauti skelbiant Evangeliją iki paribių.

Jonas Bosko (1815-1888) oratorijas Pjemonte steigė skurstančiųjų šeimų paaugliams. Jis norėjo jiems sugražinti orumą ir pasitikėjimą, kad išaugtų gerais krikščionimis ir sąžiningais piliečiais. Jo steigiamos oratorijos buvo susitikimo, pramogavimo, evangelizavimo, katekizavimo ir socialinio ugdymo vietos, t.y. amatų mokyklos. Norėdamas užtikrinti oratorijų tęstinumą įsteigė saleziečių (Šv. Pranciškaus Salezo) draugiją.

Po susitikimo su saleziečiais popiežius Pranciškus lankė ligonius Cottolengo bažnyčioje, juos sveikindamas laimino. Susitikimas su ligoniais užtruko vos ne dvi valandas. Šv. Juozapas Benediktas Cottolengo (1786-1842) įkūrė šiuos namus skurstantiems ir apleistiems ligoniams, marginalizuotiems asmenims su kūno ir intelekto sutrikimais, kuriems nebuvo vietos tuometinėse ligoninėse. Jis tai darė vedamas meilės, kurią įkvėpė gailestingas Dievas Tėvas, ir pasitikėdamas Apvaizda. Trokšdamas tarnauti Jėzui vargšuose ir norėdamas, kad nesužlugtų jo pastangų dėka įkurta ligoninė, įsteigė Šv. Vincento Pauliečio meilės darbų dukterų  kongregaciją, kuriai pavedė ligoninės tęstinumą.

Apie Šventojo Tėvo susitikimą sekmadienio pavakare su arkivyskupijos jaunimu Vittorio Veneto aikštėje papasakosime kitoje mūsų laidoje. Popiežiaus pastoracinis vizitas Turine tęsis pirmadienį. (Vatikano radijas)