2015-06-16 16:55:00

Seimo posėdis, skirtas 75-osioms sovietų okupacijos metinėms paminėti


Birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko iškilmingas minėjimas, sovietų okupacijos ir genocido aukoms pagerbti bei Gedulo ir vilties dienai paminėti.

Kun. Algirdas Dauknys: 

Renginio metu kalbėjo Seimo Pirmininkė L.Graužinienė, Panevėžio vysk. emeritas J.Kauneckas, Seimo nariai D.Teišerskytė ir J.Sabatauskas, projekto „Misija Sibiras“ 2014 m. dalyvis G.Tradišauskas.

Vysk. J. Kauneckas kalbėjo: "senesnieji visi dar prisimenate savo senelių pasakojimus apie tą metą, kai sovietai sugrąžino Vilnių. Pasak Krėvės “visa lietuvių tauta tada suprato, kad prasidėjo Lietuvos tragedijos pirmasis aktas”. Bet dar skaudžiau mūsų seneliai dejavo ir kaltino valdžią, kai 40-ųjų birželio 15-ąją be šūvio atidavė Lietuvą sovietams, nors turėjo ginklų, lėktuvų, tankų. Poetas Aistis sakė: “Vienas kraujo lašas būt tave apgynęs, bet varge jo vieno tu pasigedai. Nors visi žadėjo mirti už Tėvynę-liko netesėti mūsų pažadai.” Sovietai galėjo vaidinti visam pasauliui, kad Lietuva laisvai įstojo į jų sąjungą. Ir prasidėjo Tautos kančios. Adolfas Damušis yra suskaičiavęs, kad Lietuva per okupacijas neteko 1.122.600 žmonių. Tai ne tik lietuviai. Tai ir žydai, lenkai, romai, karaimai. Kas gi užmirš žydų getus ir baisųjį holokaustą? Kiti išdardėjo gyvuliniais vagonais, treti pabėgo į Vakarus. Žmonės buvo tremiami, klykė vaikai, degė sodybos su žmonėmis. Betgi kodėl mūsų visų nepalaužė? Pakilo tauta į partizaninį karą. Taip, per visą okupacijos laiką be paliovos mūsų tauta kariavo tikrą karą prieš komunizmą, kariavo dvasinį karą. Neleido mums spausdinti nei maldaknygių nei katekizmų. Bet jų niekada nepritrūkome. Milijonus jų išleidome. Visada žavėjausi brolių ir seserų lietuvių drąsa ir tvirtumu. Paprašydavau perrašyti ir perspėdavau: jei pagaus-kalėjimas. Bet niekada neatsisakė. Arba štai kryžių statymas. Antai, Rainių kankinių žudynių vietoje be perstojo buvo statomi ir vis griaunami kryžiai. Nors Kryžių kalną griovė bene 7 kartus, vis iškildavo nauji kryžiai. O mūsų protestai dėl tikėjimo laisvės varžymo skambėjo per visą pasaulį. Tai-17 000 memorandumas. O kur dar pogrindiniai laikraščiai. Jų buvo bene 40. Kituose, gi, komunistinės imperijos kraštuose gal 10 kartų mažiau. Galima klausti, kas padarė mus tvirtus? Atsakymas aiškus-tikėjimas. Taip teigia ir Balstogės bei Krokuvos universitetų prof. Katarzyna Korzieniewska. Ji savo moksliniuose darbuose įrodė, kad sėkmingiausiai sovietų valdžiai priešinosi Katalikų Bažnyčia. Tikėjimas neleido Lietuvai pasiduoti. Tik tokioje tikėjimo ir kovos atmosferoje galėjo gimti Sąjūdis”,-kalbėjo Ganytojas. Baigdamas kreipėsi į Seimą, Vyriausybę ir Prezidentę. “Pagalvokime,-sakė jis,- kaip galime išlaikyti mūsų Tautos tikėjimą kompiuterių laikais? Jaunimui įtaką kasdien daro mokykla. Todėl tokia liberali Vokietija turi dvi savaitines tikybos ar etikos pamokas, vertinamas pažymiais, privalomas visiems, nes visi piliečiai privalo įgyti tvirtus doros pagrindus. O pas mus-vos viena laisvai pasirenkama, visiškai nevertinama pažymiais pamoka. Tad klausiu: ar perduodame jaunimui pagrindinį mūsų Tautos tvirtumo ginklą?” – sakė vysk. J. Kauneckas.

J.Sabatausko tėvai buvo ištemti du kartus. Posėdyje Seimo narys, nebesulaikydamas ašarų, apgailestavo: ...Kodėl dabar negalime ranka rankon būti solidarūs?.. Dažnai kartojama: Rinka santykius sureguliuos... Taip sureguliuos. Tik, kaip centrifuga, nustumdama į pakraštį pačius silpniausius. Anuomet skųsdavo. Ir sugriaudavo žmonių gyvenimus... Ir Lietuvoj tremtiniams nebuvo lengva... Tremtis-nepartinė. Šiandien suimtųjų skaičiumi lenkiame ES. Gandais galima žaloti žmonių likimus ir šiandien. Viltį teikia grįžtantieji iš savanoriškos tremties...“

Minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė D.Grybauskaitė, Vilniaus metropolitas arkiv. G.Grušas, evangelikų-liuteronų gen. superintendentas T.Šernas, prof. Vyt. Landsbergis su žmona, Seimo nariai, Vyriausybės atstovai bei kiti oficialūs asmenys, 1940–1990 metų okupacijoms pasipriešinimo dalyviai, tremtiniai, kovotojai už laisvę, projektų „Misija Sibiras“ 2015 metų dalyviai, projekto „Istorija gyvai“ laimėtojai Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos mokiniai ir mokytojai, užsienio diplomatai.

Minėjimo metu keletas Seimo narių, patyrusių sovietinę tremtį, buvo įgalioti perduoti Lietuvos valstybės vėliavą ekspedicijų į tremties vietas dalyviams.

Prieš posėdį Seimo Vitražo galerijoje buvo atidaryta paroda “12-asis kilometras. 1942-1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai”. Po posėdžio Nepriklausomybės aikštėje vyko iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Visą šią savaitę Seime vyksta renginiai, skirti okupacijai, rezistencijai ir 1941 m. birželio sukilimui paminėti.

(Vatikano radijui kun. A.Dauknys iš Panevėžio)








All the contents on this site are copyrighted ©.