2015-06-06 12:18:00

Popiežius Pranciškus Sarajeve. Susitikimas prezidentūroje


Šeštadienį iš pat ryto prasidėjo aštuntoji popiežiaus Pranciškaus apaštališkoji kelionė, kurios trukmė tik viena diena ir kurios programoje susitikimai tik viename mieste - Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve. 7.30 val. išskridęs iš Romos, 9 val. popiežius jau buvo Sarajeve. Po neformalių sutiktuvių oro uoste, iškilmingas atvykusio popiežius sutikimas buvo surengtas Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūroje. Trijų narių valstybės prezidiumo vardu, atvykusį popiežių pasveikino šiuo metu prezidento pareigas einantis serbų atstovas prezidiume Mladan Ivanič. Susitikime taip pat dalyvavo vyriausybės nariai ir diplomatinis korpusas. Popiežius Pranciškus kalbėjo itališkai.

Sarajevas, kaip visa Bosnija ir Hercegovina, labai svarbūs Europai ir pasauliui, - sakė Pranciškus pirmoje šios trumpos savo kelionės kalboje. Nuo amžių šiose teritorijose gyvena bendruomenės, priklausančios skirtingoms etninėms grupėms ir kultūroms, kurių kiekviena yra savaip turtinga ir kiekviena saugo savo specifines tradicijas. Tačiau tai netrukdė amžių eigoje užsimegzti draugiškiems ir nuoširdiems tarpusavio santykiams. Taip pat ir Sarajevo urbanistinėje struktūroje vienas šalia kitų matome sinagogas, bažnyčias ir mečetes. Miestas kartais vadinamas „Europos Jeruzale“.

Kultūrų, tautų ir religijų kryžkelė. Šis vaidmuo reikalauja, kad būtų statomi nauji tiltai, o jaus esantys restauruojami, idant būtų garantuota tvarkinga, saugi ir civilizuota komunikacija. Asmenys, šeimos ir bendruomenės gali kitiems perduoti savosios kultūros vertybes ir priimti gėrį, kylantį iš kitų patirties. Šitaip ir nesenos praeities gilios žaizdos gali būti pagydytos.

Savo kalboje prezidentūroje popiežius Pranciškus paminėjo Jono Pauliaus II apsilankymą Sarajeve 1997 m., praėjus dvejiems metams po Daytono susitarimų, kuriais buvo užbaigtas karas Bosnijoje ir Hercegovinoje. Nuo to laiko jau labai daug pasikeitė, tačiau vis dar reikia stiprinti pasitikėjimą, ieškoti progų, kurios padėtų vieni kitus geriau pažinti ir labiau gerbti. Šiame kontekste labai svarbi tarptautinės bendruomenės, ypač Europos Sąjungos parama. Bosnija ir Hercegovina juk yra integrali Europos dalis. Jos dramos priklauso Europos dramų istorijai.

Kroatų, serbų ir bosnių santarvė, nuoširdūs ir broliški musulmonų, žydų ir krikščionių santykiai turi liudyti visam pasauliui, kad skirtingų tautybių ir tikybų bendradarbiavimas yra įmanomas, kad kultūrų ir tradicijų pliuralizmas gali išugdyti originalius ir veiksmingus problemų sprendimus. Net ir labai gilias žaizdas gali pagydyti nuoširdus atminties apvalymas. Reikia pripažinti fundamentalias vertybes, tekančias iš mums visiems bendro žmoniškumo, ir jomis remiantis reikia bendradarbiauti, kalbėtis, atleisti, augti, o ne sėti blogį.

Kad tai būtų įmanoma, - sakė Pranciškus, - turi būti garantuota visų piliečių lygybė, nepriklausomai nuo etninės, religinės ar geografinės kilmės. Visi turi jaustis lygiateisiais visuomenės gyvenimo dalyviais, turėti tas pačias teises ir galimybę savo indėliu prisidėti prie bendro gėrio kūrimo.

Savo pirmąją kalbą Sarajeve popiežius baigė malda, kad Viešpats laimintų Bosniją ir Hercegoviną, kad suteiktų jai taiką ir gerovę. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.