2015-06-03 12:27:00

Gailestingumo jubiliejus Olandijoje


Olandijos katalikų vyskupai Gailestingumo jubiliejaus programoje paragino iš naujo atrasti Atgailos sakramentą. Išpažintis praktiškai užmiršta, pripažino Olandijos ganytojai, pranešdami apie eilę iniciatyvų, kuriomis katalikų bendruomenė su visuotine Bažnyčia ir popiežiumi Pranciškumi gruodžio 8 dieną pradės švęsti neeilinius Šventuosius metus, rašo Vatikano dienraštis „l’Osservatore Romano“.

Vyskupai katalikų bendruomenės svetainėje ypač akcentuoja Susitaikymo sakramento svarbą. Pasak ganytojų, reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų suprasta Atgailos sakramento biblinė ir liturginė perspektyva, kad sakramentas būtų ne tik iš naujo „atrastas“, bet ir veiksmingai priimamas. Ganytojai pakvietė į popiežiaus Pranciškaus pradėtą atgailos iniciatyvą „24 valandos su Viešpačiu“, parengė jaunimui, vyksiančiam į PJD Krokuvoje pasirengimo programą, savo svetainėje paskelbė neeilinio Gailestingumo jubiliejaus bulės olandišką vertimą ir pristatė proginį leidinį apie Išpažintį, t.y. Atgailos arba Susitaikymo sakramentą.

Taip pat Olandijos bažnyčiose bus atvertos Šventosios gailestingumo metų durys vyskupijų katedrose ir kitose svarbiose šventovėse. Vyskupai taip pat pranešė, kad dalyvaus tradicinėje „Tylos procesijoje“ Amsterdame 2016 metų kovo 16 dieną. Tylos procesija prisimenamas eucharistinis stebuklas įvykęs Amsterdame 1345 metais.

Apie Olandiją sakoma, kad iki Antrojo pasaulinio karo kraštas buvo vienas iš katalikiškiausių Europoje. Naujausios apklausos liudija, kad dabar katalikais save laiko ketvirtis krašto gyventojų (24,4% ). Tačiau tik penki procentai tikinčiųjų sykį per savaitę dalyvauja Mišiose, t.y. tik apie 200 000 tikinčiųjų, kurių absoliuti dauguma yra seneliai. Panaši tikinčiųjų erozija tęsiasi taip pat Olandijos protestantiškų bažnyčių bendruomenėse.

Viena iš tiesioginių tikinčiųjų skaičiaus pastovaus mažėjimo pasekmių yra finansinė. Parapijos nebeįstengia išlaikyti savo bažnyčių vien tik iš tikinčiųjų aukų. Olandijoje valstybė ekonomiškai neremia bažnyčių. Jos pastoviai užsidaro daugelyje vyskupijų. Kai kur bažnyčių skaičius išliko toks, koks buvęs prieš 25 metus, tačiau labai brangus pastatų išlaikymas. Be to, stipriai sunyko katalikų Bažnyčios vaidmuo ir dalyvavimas krašto visuomeniniame ir socialiniame gyvenime. Šiuos poslinkius, pasak Utrechto arkivyskupo, kard.  Willem Jacobus Eijk, Olandijoje nulėmė ypač dvi priežastys: visuomenėje vyraujantis itin stiprus individualizmas ir seksualinio išnaudojimo skandalas dėl kunigų ir vienuolių piktnaudžiavimo praeityje. Dar prieš dešimtmetį Bažnyčia Olandijoje buvo viena iš labiausiai patikimų institucijų, tačiau dabar taip nebėra, patikino Utrechto kardinolas.

Pasak jo, krikščionybė Olandijoje toleruojama, tačiau dauguma žmonių mano, kad religinius įsitikinimus reikia laikyti sau, už uždarų durų. Tačiau tai nesuderinama su krikščioniškos žinios esme. Bažnyčios skelbimas yra kiekvienam. Mūsų uždavinys rasti kaip būti išklausytiems visuomenėje, kuri bendrai atrodo kaip praradusi susidomėjimą krikščioniška religija.

Metas suvienyti jėgas. Tikintieji jaučiasi padrąsinti kai keli šimtai jų susirenka į vieną vietą vietoj to, kad po kelias dešimtis dalyvautų mišiose apytuštėse bažnyčiose. Suvienijus jėgas bus daugiau laiko iniciatyvoms, naujoms liturginėms formoms, katechezei ir dalyvavimui socialiniuose tinkluose. Tai būdas paskatinti žmones, įkvėpti ir suduoti naujų jėgų katalikų bendruomenei, mano Utrechto arkivyskupas Eijk. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.