Pranciškus: Evangelizuoti – tai eiti kartais dar nepažįstamais keliais

Katechezės tikslas – nuo pat mažens ugdyti tikinčiuosius susitikimui su Kristumi. Tačiau katechezė, kaip evangelizavimo proceso sudėtinė dalis, negali tenkintis vien mokykline sfera. Būtent susitikimas su Kristumi sužadina norą jį geriau pažinti, eiti su juo ir tapti jo mokiniais. Todėl naujasis evangelizavimas, kaip ir katechezė, priklauso nuo šio pamatinio punkto: kaip susipažinti su Kristumi; kuri vieta tinkamiausiai tam, kad jį surastume ir sektume.

Taip kalbėjo Šventasis Tėvas penktadienio rytą audiencijoje priimtiems Naujojo Evangelizavimo Popiežiškosios tarybos plenarinės asamblėjos dalyviams, keliasdešimčiai asamblėjoje dalyvavusių kardinolų, arkivyskupų, vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių.

Evangelizavimo ir katechezės ryšio tema nebuvo vienintelė arkivyskupo Salvatore Fisichella vadovaujamos Popiežiškosios tarybos darbotvarkėje. Būtent šiai Romos kurijos dikasterijai popiežius Pranciškus pavedė vadovauti pasirengimui Šventiesiems Gailestingumo metams, kurie bus švenčiami visose pasaulio vyskupijose. Ir Šventasis Tėvas Pranciškus nemažą dalį savo kalbos plenarinės asamblėjos dalyviams skyrė Šventųjų metų temai.

Naujojo Evangelizavimo Popiežiškąją taryba įgaliojau parengti Neeilinį Gailestingumo jubiliejų todėl, sakė Pranciškus, kad būtų dar ryškiau matoma, jog gailestingumo dovana yra ta žinia, kurią Bažnyčia yra pašaukta perduoti evangelizuodama dabartiniais didelių permainų laikais.

Būtent šios permainos yra laiminga provokacija, skatinanti priimti laiko ženklus, kuriuos Viešpats siūlo savo Bažnyčiai, kad ji sugebėtų taip, kaip per pastaruosius du tūkstančius metų, nešti Jėzų Kristų mūsų laikų žmonėms. Misija visuomet yra ta pati, tačiau kalba, kuria skelbiame Evangeliją prašosi atnaujinimo, pagal pastoracinę išmintį. Tai esmiškai svarbu tiek tam, kad Evangelija būtų suprantama mūsų laikų žmonėms, tiek tam, kad katalikų Tradicija galėtų kalbėti šių laikų kultūroms ir padėtų joms atsiverti Kristaus nuolat vaisingai žiniai.

Dabartiniai laikai yra didžiųjų iššūkių laikai, tačiau tai nereiškia, kad turėtume bijoti juos priimti. Iš tikrųjų, nuo to kaip juos priimsime, priklausys ir mūsų gebėjimas duoti nuoseklius atsakymus, išmąstytus Evangelijos šviesoje. Šiandien iš Bažnyčios žmonės laukia, kad Ji sugebėtų su jais eiti, siūlyti tikėjimo liudijimo draugystę, padarančią solidariais su visais, ypač su labiausiai vargstančiais ir marginalizuojamais žmonėmis. Kiek vargšų pasaulyje, taip pat ir dvasios vargšų, laukia išvaduojančios Evangelijos. Kiek daug vyrų ir moterų vartotojiškos ir ateistinės visuomenės sukurtuose egzistenciniuose paribiuose laukia mūsų artumo ir mūsų solidarumo! Evangelija yra skelbimas Dievo meilės, Dievo, kuris Jėzuje Kristuje mus kviečia dalyvauti jo gyvenime. Štai kas yra naujasis evangelizavimas: įsisąmoninti Tėvo gailestingą meilę, kad ir mes taptume išganymo įrankiais savo broliams.

Pranciškus tęsė: Būtent todėl katechezė yra tarsi erdvė, kurioje krikščionių gyvenimas subręsta, nes patiria Dievo gailestingumą. Tai nėra abstrakti idėja, o konkreti patirtis, leidžianti suvokti mūsų silpnumą ir galią, kuri ateina iš aukšto.

Popiežius meldė, kad Šventoji Dvasia, kuri yra evangelizavimo pagrindinė veikėja ir Bažnyčios augimo kūrėja,  atvertų tikinčiųjų protus ir širdis, leistų suvokti Kristaus tiesą, leistų atsiversti ir gautą atleidimą priimti, kaip meilės broliams patirtį. Todėl ir klausimas kaip reikia ugdyti tikėjimą nėra retorinis, o esminis. Atsakymas reikalauja drąsos, kūrybingumo ir ryžtingumo žengti kartais dar nepažįstamais keliais, pasakė popiežius Naujojoje Evangelizavimo Popiežiškosios tarybos nariams, kartu pavesdamas Gailestingumo Motinai juos ir jų pastangas ruošiant neeilinius Šventuosius metus. (Vatikano radijas)