2015-05-26 16:22:00

Po referendumo dėl tos pačios lyties sąjungų Airijoje: neužsidaryti aptvare


Viena iš didžiausių praėjusio savaitgalio naujienų buvo Airijoje surengtas referendumas dėl tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo. Jį aiškia ir didele persvara laimėjo tie, kurie tokioms sąjungoms sakė „taip“. Statistiniai duomenys byloja, kad referendume balsavo 60,5 procentų balso teisę turinčių piliečių, iš kurių 1 201 907 (62,1 procento) balsavo už homoseksualų santuokas ir 734 300 (37,9 procento) balsavo prieš.

Jau keliolika šalių Europos kontinente įteisino homoseksualių asmenų santuokas, bet pirmą sykį tai padaryta tiesioginės demokratijos, referendumo būdu. Kitais atvejais buvo nuspręsta sprendimą priimti parlamente, kaip kad Prancūzijoje 2013 metais, rinkimus ir parlamentinę daugumą laimėjus kairiesiems. Kita vertus, homoseksualų santuokų šalininkai referendumo kelią Airijoje rėmė matydami didelę visuomenės, visų politinių partijų, žiniasklaidos ir verslo pasaulio paramą. Daug apžvalgininkų pasigavo frazę, jog šio referendumo rezultatai žada „kultūrinę revoliuciją“ šalyje, kuri ilgą laiką garsėjo kaip itin katalikiškų tradicijų. Žinoma, dabar įstatymų leidėjams yra suteiktas mandatas juridiškai performuluoti santuokos apibrėžimą ir praktiką, tai įvyks netolimoje ateityje, tačiau galima pasakyti, kad kolektyviniame mentalitete ši „revoliucija“ jau yra įvykęs faktas, viename interviu pripažino Dublino arkivyskupas Diarmuid Martin.

Pasak šio ganytojo, Bažnyčiai Airijoje laikas realistiškai pažvelgti į ją supančią tikrovę. Tai nereiškia nei izoliavimosi, nei pykčio, tačiau blaivią situacijos analizę.

Anot Dublino arkivyskupo, referendume susidūrė du būdai interpretuoti teises, du būdai suvokti šeimą. Laimėjo individualistinė teisių perspektyva, kuriai šeima yra vien individo pasirinkimo ir lūkesčių išpildymo vieta. Pralaimėjo „socialinės etikos“ argumentacija, kuriai šeima, be asmenų pasirinkimo, taip pat yra objektyvi ir prigimtinė struktūra, gimstanti ne iš teisės ar politikos, bet iš pačios žmonių egzistencijos kaip vyrų ir moterų, natūraliai aprėpiančios vaikų, naujų kartų atėjimą ir išauginimą, be ko visuomenė visai negalėtų gyvuoti.

Šias jo pastabas galima iliustruoti ir viešosios nuomonės svyravimais Prancūzijoje. Didelio skaičiaus žmonių pritarimas homoseksualių asmenų santuokoms buvo motyvuotas paprasčiausio noro būti geranoriškais kitų žmonių pasirinkimams, galbūt jų draugams ar giminaičiams, noro palengvinti kai kurias jų gyvenimo situacijas. Tačiau diskusijose pradėjo ryškėti, kad homoseksualių asmenų orumas ir vertė nėra neigiami, kad jų teises galima apginti kitais būdais, kad santuoka nereiškia vien asmenų savitarpio meilės patvirtinimo arba neigimo, jei ji nesuteikiama, kad lytinio skirtingumo nureikšminimas arba ištrynimas turės tokias pasekmes, apie kurias dažnai nepagalvota. Tada pritarimas sumažėjo.

Kodėl Airijoje nebuvo išgirsti tiek socialinės etikos argumentai, tiek katalikiškos doktrinos argumentai? Kodėl jauni žmonės daugiausia balsavo už homoseksualias santuokas, nors dauguma iš jų, kaip priminė arkivyskupas Martin, baigė katalikiškas mokyklas? Viena vertus, aišku, kad sekuliarizmas Airijoje yra daug stipresnis, nei dažnai įsivaizduojama, tikėjimas sumenko arba tapo labai paviršutiniu. Antra vertus, neabejotinai tai yra praeityje buvusių pedofilijos nusikaltimų ir klaidingo Bažnyčios vyresniųjų reagavimo į juos pasekmė. Šie skandalai papiktino ir atstūmė daugybę žmonių, taip pat katalikų. Nors referendumas apie šeimą savo turiniu ir aplinkybėmis yra visiškai skirtingas klausimas nuo dažniausiai dešimtmečių senumo pedofilijos nusikaltimų, žmonės tiesiog ignoruoja tai, ką Bažnyčia sako šia ar kita tema.

Šioje situacijoje, pasakė Dublino arkivyskupas Martin, Bažnyčia Airijoje turi atsiminti popiežiaus Pranciškaus perspėjimą apie pavojų likti savo patogioje mažoje erdvėje, savo aptvare, kai iš tiesų reikia išeiti iš jo, nebijant pasaulio ir diskusijų. Reikia žvelgti į ateitį, kurioje daug uždavinių. Beje, kabant apie ateitį ne vienas išreiškė viltį, kad homoseksualios santuokos  - ne dėl emocinių motyvų, bet dėl kritiško apmąstymo neremiantys netaps automatiškai „homofobais“, reikalaujant panaikinti jų nuomonės ir žodžio laisvę. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.