Popiežius susitiko su „Taikos fabriko“ iniciatyvoje dalyvaujančiais vaikais

Pirmadienį į Vatikano Pauliaus VI audiencijų salę buvo susirinkę maždaug 7 tūkst. vaikų, pakviestų į „Taikos fabriką“. Tai Romos mokyklų iniciatyva, kurios tikslas – į jaunosios kartos auklėjimą įtraukti „susitikimo kultūros“ ugdymą, mokyti vaikus įveikti jau mokykliniame amžiuje pasitaikančias konfliktines situacijas, skatinti pakantą, kad vaikai užaugtų taikesnio pasaulio, darnesnės visuomenės kūrėjais.

Vaikų susitikimo programa prasidėjo rytą. Prieš pabaigą, pirmadienio vidudienį į audiencijų salę atėjo popiežius Pranciškus ir atsakė į keletą vaikų užduotų klausimų.

– Aš ir mano sesė dažnai baramės. Ar tu nesipykdavai su savo namiškiais? – klausė popiežių mergaitė vardu Chiara.  – Žinoma, kad pykdavausi, - atsakė Pranciškus. Aš ir dabar kartai užsiplieskiu. Tai žmogiška. Tačiau labai svarbu po kiekvieno barnio susitaikyti.

– Ką daryti jei tas kitas žmogus nenori su manimi susitaikyti? Žinoma, visų pirma reikia gerbti žmogaus laisvę. Net jei tas kitas žmogus nenori su manimi kalbėtis, nenori susitaikyti, turi nuoskaudą, reikia jį visada gerbti. Niekada nevalia galvoti apie kerštą. „Tu nenori su manimi susitaikyti, nors aš viską padariau, kad susitaikytume, tuomet aš paprasčiausiai gerbiu tavo pasirinkimą“. Gerbti! Visada gerbti!

Kitas klausimas: Ar popiežius nepavargsta būti tarp žmonių? Ar nenorėtų turėti daugiau ramybės? – Kartais norisi truputį daugiau pailsėti, tai tiesa, - atsakė popiežius. Tačiau buvimas su žmonėmis neatima ramybės. Aišku, didelis triukšmas, sambrūzdis, judėjimas... bet ne tai atima ramybę. Ramybę žmogus praranda kai trūksta meilės. Ramybę gali atimti pavydas, šykštumas, savinimasis to, kas kitiems priklauso. Buvimas su žmonėmis ramybės neatima, gal kiek vargina – juk aš nesu jaunuolis – bet ramybės neatima.

– Kodėl pasaulyje kenčia vaikai? – Tai vienas sunkiausių klausimų pasaulyje, - sakė Pranciškus. Nėra atsakymo. Tačiau mes galime pasistengti, kad vaikai nekentėtų arba mažiau kentėtų. Turime būti kartu su kenčiančiais vaikais, turime siekti, kad mūsų visuomenės labiau rūpintųsi gydymu ir slauga, kad būtų daugiau dėmesio skiriama sergančių vaikų švietimui. Neturi būti paprasčiausiai sakoma, kad „šis vaikas neįgalus“. Nes visi ką nors gali kitiems duoti. Kad ir suvokimą, kad gyvenimas nėra lengvas.

Kituose vaikų klausimuose ir popiežiaus atsakymuose kalbėta apie visada atleidžiantį Dievą, apie tikėjimo svarbą žmogaus gyvenime, apie visų žmonių prigimtinę lygybę ir visiems skirtą pareigą gyventi teisingai ir taikai. Susitikimas baigėsi skanduote: Kur yra teisingumas, net yra taika! Nėra taikos be teisingumo! (Vatikano radijas)