Pakistano vadovėliuose atsirado vietos teigiamam religinių mažumų vaidmeniui

Pagaliau Pakistane parengti istorijos vadovėliai, kuriuose mokiniams nuo 13 iki 16 metų pristatomas ir teigiamas religinių mažumų vaidmuo Pakistano istorijoje, taip pat bendra idėja, jog valstybės piliečiai, nepriklausomai nuo jų religijos, yra lygiateisiai.

Tai, rodos, elementarūs teiginiai, tačiau juos įrašyti nebuvo lengva. Pastaruosius keliasdešimt metų Pakistane stiprėjo islamiškojo nacionalizmo tendencija. Tai atsispindėjo vadovėliuose, kuriuose Indija ir Europos valstybės, induistai ir krikščionys, buvo vaizduojami, kaip pakistaniečiams musulmonams priešiškos jėgos, juos nuolatos apgavusios, išdavusios, geidžiančios to, kas priklauso jiems. Nebuvo vengiama ir istorinių iškraipymų, istorinių netikslumų. Buvo galima atrasti teiginių, jog tikrieji Pakistano piliečiai yra tik musulmonai, kai kiti – grėsmė ir islamo priešai. Prieš keletą metų buvo apklausti keli šimtai mokyklų, valstybinių ir religinių, mokytojų bei mokinių. Apklausa parodė, kad, pavyzdžiui, absoliuti jų dauguma „džihado“ idėja supranta kaip fizinę kovą, prievartą, ir tik nedidelė mažuma paminėjo „džihadą“, kaip dvasinę kovą už savo tobulinimą, sampratą, kuri islamo tradicijoje taip pat egzistuoja. Akivaizdu, kad neigiamų stereotipų apie religines mažumas ir radikaliai interpretuojamo islamo sampyna mokyklas paverčia ekstremizmo, netolerancijos, diskriminacijos inkubatoriais. 

Daug metų mažumos protestavo šią joms labai pavojingą kombinaciją, kurios vaisiai aiškiai regimi: talibai savo ataką prieš krikščionių bažnyčią ir dešimtis visiškai nekaltų aukų pateisina labai paprastai – „jie islamo priešai“. Dešimtys krikščionių ir kitų mažumų atstovų pražuvo todėl, kad buvo apkaltinti piktžodžiavimu prieš islamą ar pranašą Mahometą – nors bylos aplinkybės ne kartą rodė, kad tai buvo asmeniniai susidorojimai po buitinių ginčų - miniai manant, jog turi teisę juos mirtinai nulinčiuoti vietoje. Apie 10 – 13 milijonų žmonių, priklausančių krikščionių, sikhų, induistų mažumoms, taip pat kai kurioms musulmonų sektoms, kurių musulmonų sunitų dauguma nenori pripažinti savo dalimi, atsiduria taikinyje.

Naujuose vadovėliuose religinės mažumos pristatomos kaip Pakistano istorijos ir kultūros dalis. Taip pat plačiai cituojama Pakistano steigėjo Muhammado Ali Jinnah vizija, ilgą laiką primiršta, apie Pakistaną, kuriame religinių įsitikinimų skirtingumas nieko nepavers antrarūšiais piliečiais.

Mažumos, nesvarbu kokiai bendruomenei priklausančios, bus išsaugotos. Jų religija, tikėjimas, įsitikinimai bus apsaugoti. Nebus jokio kišimosi į jų kulto laisvę. Jos bus apsaugotos, kaip ir jų religija, kultūra ir gyvenimas. Mažumos visais atžvilgiais bus Pakistano piliečiais, be jokio kąstos ar tikėjimo skirtumo. Jos turės visas teises ir privilegijas, žinoma, kartu su piliečio pareigomis, 1947 metais tvirtino „Didžiuoju lyderiu“ vadintas Ali Jinnah. (Vatikano radijas)