Penktasis Velykų sekmadienis

Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai (Jn 15, 1-8).

PASILIKTI SU VIEŠPAČIU, Mons. Adolfas Grušas.

Šio sekmadienio Mišių Evangelijoje girdimas Jėzaus palyginimas yra labai išraiškingas: vynmedis ir šakelės. Šakelė turi nešti vaisius. Jei ji neneša vaisių, yra nukertama ir sudžiūsta. Vaisius nešančios šakelės yra genimos, kad duotų dar daugiau vaisių.

Visa tai galioja ir mums: tik susivieniję su Kristumi esame gyvi ir nešame vaisių. Tų vaisių atnešame tiek, kiek leidžiamės apgenimi: tik taip duodame tikrų vaisių, ne žodžiais, o darbais. Su meile ir aiškiai Kristus sako mums: „Nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“.

Tiesa, egzistuoja pavojus pasiduoti iliuzijoms, kad ir be Kristaus, patys vieni, galime padaryti daug dalykų, todėl Viešpaties žodžiai  gali atrodyti perdėti. „Nieko negalite“… Ar tikrai nieko? Atrodo, kad pasaulyje viskas vyksta kaip tik priešingai: tie, kurie netiki į Kristų, pelno pinigus, daro karjerą, juos lydi sėkmė… Vis tiktai turime prisiminti, kad Evangelijos neįmanoma prisijaukinti ar panaudoti pagal savo požiūrį tiek, kiek mums tai gali atrodyti naudinga. Jėzus viską sako labai aiškiai ir nusipelno, kad tuos Jo žodžius vertintume labai rimtai, nes Jame slypi tikroji tiesa.

Galime susidurti ir su dar vienu pavojumi: būti vienybėje su Kristumi tik kai kuriais momentais, kuomet meldžiamės ar dalyvaujame kokiose apeigose, o toliau gyvenant taip, tarsi Kristaus žodžiai mūsų visiškai nesaistytų. Kaip šakelei neįmanoma būti kažkiek sujungtai su kamienu, o kažkiek atsiskyrusiai, taip ir mes negalime vadovautis Kristaus pamokymais ir į Jį atsiremti tik kartkartėmis, kai mums to norisi ar patinka. „Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu“,- atliepiant į šiuos Viešpaties žodžius privalome nuolat, kiekvieną savo gyvenimo akimirką būti vienybėje su Kristumi.

Tikriausiai, ne vienas pasakys, kad tai sunku, sudėtinga ir nuobodu. Tačiau nejaugi mums sunku, sudėtinga ir nuobodu nuolat kvėpuoti ar džiaugtis saulės šviesa? Juk nėra nieko lengvesnio, aiškiai suprantamo ir labiau atitinkančio mūsų prigimtį. Kur kas sunkiau elgtis priešingai, paklusti savo kaprizams, kurie tampa daugelio kentėjimų ir mirties priežastimi: sausa šakelė, nenešanti vaisių, nukertama ir įmetama į ugnį.

„Be manęs jūs negalite nieko nuveikti“,- sako Kristus mokiniams. Su Juo mes galime padaryti labai daug, mums nebelieka neįmanomų dalykų. Tai mums savo pavyzdžiu liudija daugybė šventųjų, kurie, susivieniję su Kristumi, sugebėjo padaryti didingų dalykų, atnešdami daug gero Bažnyčiai ir visai žmonijai.

Dievo Žodis padeda mums suprasti ir teisingai išgyventi mūsų santykį su Dievu: šakelės, susijungusios su vynmedžiu.

Šis įvaizdis mums padeda suvokti ir išgyventi savo santykius su kitais žmonėmis, nes visi esame vieno Viešpaties vynuogyno dalis. Pats Dievas per savo Dvasią tą vynuogyną puoselėja ir juo rūpinasi. Apaštalas Jonas antrajame Žodžio liturgijos skaitinyje pasakoja apie krikščionių bendruomenės gyvenimą, pabrėždamas svarbiausius dalykus, kviesdamas mylėti ne žodžiais, bet darbu ir tiesa. Toks yra įsakymas: tikėti Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėti vieniems kitus. Taip elgdamiesi mes vykdome Dievo valią ir gyvename Jame.

„Pasilikite manyje“,- sako Viešpats. Tai kvietimas į garbingą, šviesų ir peržengiantį šio pasaulio ribas gyvenimą. Būdami su Kristumi, pasisemiame jėgų įveikti sunkias gyvenimo akimirkas, o mūsų ištvermė liudija Kristaus galybę ir pergalę prieš blogį.