Popiežius Pranciškus: Nebijokime Šventosios Dvasios naujumo

Jėzaus mokiniai nuvykę į Antiochiją skelbė Evangeliją ne tik žydams, bet ir graikams pagonims ir daug jų įtikėjo Viešpatį ir atsivertė. Šią sceną, apie kurią kalba antradienio Mišių skaitinys iš Apaštalų darbų, popiežius Pranciškus komentavo Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Bažnyčios gyvenime visada labai svarbu būti atviriems Šventosios Dvasios naujumui. Taip pat ir tais laikais daugelis sunerimo, sužinoję, kad Evangelija skelbiama žmonėms, nepriklausantiems žydų tautai. Tačiau kai apaštalų iš Jeruzalės pasiųstas Barnabas atvyksta į Antiochiją, pamatęs gausius naujus mokinius jis neabejoja, kad pagonių atsivertimai yra Šventosios Dvasios veikimo vaisius. Pagaliau apie tai jau yra kalbėję ir pranašai. Dievas nori išgelbėti visą žmoniją, kaip aiškiai sakoma Izaijo 60-ame skyriuje. O vis dėlto, ne visiems buvo lengva su tuo sutikti.

„Jie nesuprato. Jie nesuprato, kad Dievas yra naujumo Dievas. „Aš visa darau nauja“, sako jis. Šventoji Dvasia mums suteikta tam, kad mus atnaujintų. Ji nuolat mus atnaujina. Tai mus truputį gąsdina. Bažnyčios istorijoje matome, kad nuo pat pirmosios akimirkos iki dabar, žmonės dažnai su baime priimdavo Šventosios Dvasios staigmenas. Dievas yra staigmenų Dievas.“

Vis dėlto naujovės ne visos vienodos, sakė popiežius. Kai kurios iš Dievo, kai kurios kitos – ne. Kaip jas atskirti? Skaitome, kad ir Barnabas, ir Petras, buvo vyrai kupini Šventosios Dvasios. Jų abiejų lūpomis kalba Šventoji Dvasia. Jos dėka galime atpažinti tiesą. Mes patys vien savo protu, be Jos pagalbos, to nesugebame. Galime gerai išsistudijuoti išganymo istoriją, galime išsistudijuoti visą teologiją, bet be Šventosios Dvasios nieko nesuprasime. Šventosios Dvasios dėka mes sugebame atpažinti Jėzaus balsą ir juo sekti. „Mano avys pažįsta mano balsą ir seka paskui mane“.

Visas Bažnyčios gyvenimas yra Šventosios Dvasios darbas. Tai jos dėka mes atpažįstame Viešpaties balsą. Tad ką man daryti,  kad aš girdėčiau Jėzaus balsą,  kad būčiau tikras, kad tai Jėzaus balsas? – klausė popiežius. Atsakymas: melskis!

„Be maldos nėra vietos Šventajai Dvasiai. Prašykime Dievą, kad mums suteiktų šią malonę. „Viešpatie, siųsk mums Šventąją Dvasią, kad kiekvienu metu žinotume kaip pasielgti“. Situacijos gali būti skirtingos, bet žinia vis ta pati. Bažnyčia eina pirmyn, susiduria su naujumu, su Šventosios Dvasios staigmenomis. Reikia jas atpažinti ir suprasti, norint suprasti – reikia melstis, prašyti supratimo malonės. Barnabas buvo kupinas Šventosios Dvasios ir jis tuoj pat suprato. Petras pamatė ir tarė: „kas aš esu, kad galėčiau atsisakyti krikštyti?“ O vis dėlto yra kas sako: Kam tos problemos, darykime taip, kaip lig šiol darėme, taip bus saugiau...“

Tačiau, pasak popiežius, darymas tik taip, kaip esame įpratę, veda į mirtį. Visada turime karštai melstis ir nuolankiai sutikti kai Šventoji Dvasia mus kviečia keisti kelią. „Viešpats mums pasakė, kad jei nevalgysime jo Kūno ir negersime jo Kraujo, negyvensime. Dabar, tęsdami šią Mišių auką, sakykime: „Viešpatie, kuris esi su mumis Eucharistijoje, Tu, kurį mes priimsime į save, suteik mums Šventąją Dvasią. Suteik mums malonę nebijoti kai Šventoji Dvasia mus kviečia žengti žingsnį pirmyn“. Prašykime drąsos, melskime apaštališkosios drąsos mūsų gyvenimui, kad mūsų krikščioniškas gyvenimas nebūtų kaip suvenyrų muziejus.“ (Vatikano radijas)