2015-04-27 11:43:00

Ekumeninis Tradicinių giedojimų vakaras Klaipėdoje


Šešetą metų Klaipėdos etnokultūros centre, sekant Popiežiškosios kultūros tarybos pagonių kiemo pavyzdžiu, vyksta Tradicinių giedojimų vakarai. Saulėtą balandžio 25 –osios vakarą miestelėnai ir svečiai rinkosi į vakarą „Velykinės giesmės: katalikai, stačiatikiai, liuteronai“. Vakare dalyvavo Klaipėdos stačiatikių bendruomenės kolektyvas „Večiora“ (vadovė M. Serebriakova) ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo kolektyvas (vadovas Vidmantas Budreckis).

Vakaro vedėjas, kun. dr. Saulius Stumbra sveikino vakaro dalyvius: „Lietuvoje švenčiami etnografinių regionų metai. Dažnai kalbant etnologijos, folkloro temomis žvelgiama atgal į istoriją. Šiandien mes žvelgiame į Klaipėdos kraštą, Mažąją Lietuvą – tik ne praeitin, bet į šiandieną – į didžiausių krikščionių bendruomenių Klaipėdoje velykines giesmes.“.

Svarbiausia iš visų krikščionių tikėjimo švenčių – šv. Velykos, savo prisikėlimo žinia garsiai skamba ir giesmėse. Lietuvių liaudies giesmės, perėmusios dalį liaudiškų melodijų skamba velykiniu prisikėlimo turiniu atpasakodamos Šventojo Rašto žodžius ir įvykius, bei dažnai kartojamu džiaugsmingu Dievo garbinimo šūksniu „Aleliuja“ (lot.alleluia< hebr. hallelūyāh). Lietuvos liuteronams (Klaipėdos kraštas) didžiausią įtaką darė vokiškieji choralai. 1547 m. Martyno Mažvydo (apie 1510–1563) Katekizme buvo 11 giesmių skyrelis. Mažvydo giesmynuose šalia iš katalikų perimtų himnų ir giesmių buvo ir pirmosios originalios, ne verstos, lietuviškos giesmės.

Stačiatikių giedojimo tradicija unikali ir net kildinama iš Jeruzalės ir Antikos giedojimo tradicijų. Liturginis giedojimas unikalus – nenaudojami jokie instrumentai, tik gyvas žmogaus balsas. Liaudies giesmėse pastebimi ir tautiniai, šalies liaudies dainų motyvai. Velykų laikų keliaudavo po namus liaudies giesmininkai (voločebniki) giedodami Velykų liaudies giesmes.

Katalikų liaudiškos bažnytinės giesmės, kaip ir bažnytinė poezija tautinėmis kalbomis apskritai, su retomis išimtimis iki pat XVI a. bažnyčios viduje atliekamos nebuvo. Bažnytinėmis giesmėmis prasidėjo ir lietuvių poezijos istorija. Ši religinė poezija neatsiejama nuo maldos, Dievo garbinimo, jo šlovinimo ir pažinimo. Pačių kūrėjų ji buvo suvokiama tarsi vienintelė žmogaus, kaip vieno iš Dievo kūrinių, galimybė pašlovinti Kūrėją.

Lietuviškų katalikų giesmynų iki XVI a. parengta nebuvo, tačiau katalikų himnodiją be didesnių abejonių galima pradėti Mikalojaus Daukšos (1527/1538–1613) Katekizmu (1595), kuriame buvo išspausdintos dvi pirmosios katalikiškos giesmės lietuvių kalba, o XVII a. atsirado ir pirmasis katalikiškas giesmynas – Saliamono Slavočinskio Giesmes tikieimuy katholickam pridiarancias (1646). Daugumos katalikiškų giesmių kilmė nėra visiškai aiški. Pirmieji kūriniai buvo versti iš lotynų ir lenkų kalbų.

Vakaro dalyviai ne tik klausėsi kunigo pasakojimų, bet ir kartu su giesmininkais giedojo šv. Velykų džiaugsmą skirtingų krikščionių bendruomenių giesmėse.

Kun. dr. Saulius Stumbra








All the contents on this site are copyrighted ©.