Kanonizuoti armėnai

Armėnų kankinių kanonizacijos apeigos Ečmiadzine ketvirtadienį, kaip ir masinių žudynių, kurias armėnai vadina „Didžiuoju blogiu“ šimtųjų metinių minėjimai Jerevane patraukė viso pasaulio dėmesį, tapo proga šalims, visų pirma Pirmojo pasaulio karo dalyvėms, kaip pav. Vokietijai, iš naujo įvertinti ne tik Osmanų imperijos saugumo pareigūnų planingai vykdytų armėnų žudynių ir deportavimo, bet ir savo atsakomybės istorines ir moralines implikacijas.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Obama paskelbė pareiškimą, kuriame patikino, jog visiems naudingas pilnutinis, atviras ir teisingas faktų apie armėnų žudynes pripažinimas. Teigiamai įvertinęs popiežiaus Pranciškaus pasisakymą, JAV prezidentas pridūrė, jog skaudžių praeities įvykių pripažinimas ir įvertinimas padeda tautoms ir valstybėms sutvirtėti bei sukurti teisingesnės ir tolerantiškesnės ateities pamatus.

Taip pat Vokietijos Buntestage penktadienį, visoms frakcijoms vieningai pavadinus armėnų žudynes genocidu, diskusijoje buvo prisiminta „aiškus popiežius Pranciškaus pasisakymas“ ir tai, kad nūdieną krikščionys, kurių protėviai žuvo Sirijos dykumose per armėnų genocidą, vėl priversti bėgti iš savo namų, jų bažnyčios padegamos, moterys paverčiamos vergėmis (Kairiųjų deputatė Ulla Jelpke).

Iškilmėse Jerevane dalyvavo 60 šalių delegacijos, įskaitant Šventojo Sosto. „Didžiojo blogio“ kankinių atminimą ir jų kanonizavimą daugelio kraštų bažnyčios palydėjo skambindamos varpais, įskaitant visas Klaipėdos miesto katalikų bažnyčias. 

Kolektyvinė kanonizacijos iškilmė įvyko ketvirtadienį Ečmiadzine, Armėnų apaštališkojo katolikoso, patriarcho Karekino II būstinėje. Tai buvo pirmoji Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios kanonizacija per pastaruosius penkis šimtus metų. Joje dalyvavo armėnų vyskupai ir tūkstančiai armėnų tikinčiųjų iš viso pasaulio.

Paskelbimo šventaisiais apeigos po atviru dangumi truko dvi valandas. 19.15 val. vietos laiku simboliškai primenant „Didžiojo blogio“ pradžią 1915 metų balandžio 24 dieną, pradėjo skambėti Ečmiadzino katedros, ir suderintai, visų armėnų bažnyčių varpai visame pasaulyje. Tą pačią valandą skambėjo taip pat Maskvos Išganytojo, Paryžiaus Notre Dame ir Niujorko šv. Patriko katedrų varpai. Sekė tylos ir susikaupimo momentas, dalyviai sukalbėjo „Tėve mūsų“.

Nors istorikai mini pusantro milijono nužudytų armėnų skaičių, Armėnijos apaštališkoji Bažnyčia neįvardijo kanonizuotų asmenų skaičiaus. Kanonizuoti buvo visi, kurie atidavė gyvybę dėl savo tikėjimo ir krikščioniškosios tapatybės, pareiškė vokiečių katalikų žinių agentūrai KNA Armėnijos Bažnyčios vyskupas atsakingas už ekumeninius santykius Hovakim Manukian. Jis pridūrė, kad tarp paskelbtųjų šventaisiais yra ir tie armėnai, kurie išgyveno genocidą, tačiau buvo persekiojami dėl savo krikščioniško tikėjimo. Ganytojas patikino, jog daug armėnų buvo verčiami išsižadėti savo tikėjimo ir išpažinti islamą, ypač mažos mergaitės. Vyskupas pasidžiaugė tuo, kad Turkijoje jau kurį laiką pastoviai auga skaičius žmonių, pripažįstančių savo armėnišką kilmę ir sugrįžtančių į Bažnyčią.

Armėnijos „Didžiojo Blogio“ šimtmečio iškilmėse be kitų dalyvavo kardinolas Kurt Koch, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, Libano maronitų apeigų katalikų patriarchas kardinolas Bechara Rai, Koptų ortodoksų patriarchas, popiežius Tavadrosas II, sirų ortodoksų patriarchas  Mar Ignotas Aphrem II, Rusijos ortodoksų Bažnyčios delegacija vadovaujama Maskvos patriarchato kanclerio ir Sankt Peterburgo metropolito Varsonofijaus Sudakovo.

„Didžiojo blogio“ šimtmečio iškilmių išvakarėse buvo pašventintas naujos Atminimo bažnyčios kertinis akmuo. Pasak katolikoso Patriarcho Karekino II, masinių žudynių atminimo bažnyčiai skirta tapti armėnų tautos kultūrinės ir dvasinės vienybės simboliu. (Vatikano radijas)