2015-04-23 15:44:00

Armėnija mini „Didžiojo blogio“ šimtmetį: dalyvauja kardinolas K. Kochas. Atminimo Mišios Vilniuje


Jau prasidėjo renginiai, kuriais Armėnijoje yra paminima XX amžiaus pradžios armėnų tautos tragedija, daugelio pripažįstama pirmuoju XX amžiaus genocidu. Jis buvo įvykdytas Osmanų imperijoje, šimtai tūkstančių žmonių, daugiausia armėnų krikščionių, bet taip pat ir kitų, pražuvo konclageriuose ir deportacijoje, į kurią buvo išvyti smurtu, priverčiant mirti badu ar nužudant. Praėjo šimtas metų nuo 1915 balandžio 24 dienos, kai prasidėjo šimtų armėnų, priklausiusių religiniam, ekonominiam ir kultūriniam elitui, areštai. Tai buvo masinių deportacijų pradžia.

Balandžio 23, ketvirtadienio pavakare armėnų Bažnyčia kanonizuos „genocido kankinius“. Šiose iškilmingose apeigose dalyvavo daug Bažnyčių delegacijų, ortodoksų patriarchų, negalėję atvykti atsiuntė savo atstovus arba sveikinimo laiškus. Į Jerevaną nuvyko Libano maronitų apeigų katalikų patriarchas kardinolas Beshara Rai, o iš Vatikano į Armėniją atvyko kardinolas Kurt Koch, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas. Be bažnytinių delegacijų į Armėniją šiomis dienomis žadėjo atvykti ir per dvidešimties valstybių delegacijos.

Turkija, Osmanų imperijos paveldėtoja, kategoriškai neigia, taip pat aukščiausio lygio formaliais politiniais protestais, armėnų genocidą, iš dalies pripažįsta, kad tuo laikotarpiu buvo nemažai žuvusių, tačiau nepripažįsta, jog šios žūtys buvo suplanuotos. Tuo tarpu interneto svetainėje, kurioje pristatomas armėnų tragedijos šimtmetis, pateikiama daug duomenų, jog žudynės buvo sisteminės ir suplanuotos. Siekiant sukurti etniškai monolitišką Turkiją, buvo pražudyti apie pusantro milijono armėnų, likusius stengiantis ištremti, suturkinti ir islamizuoti.

Armėnų genocidą yra pripažinusios daug Europos valstybių, apie tai byloja ir 1995 metais Lietuvos Respublikos Seimo paskelbta rezoliucija. Penktadienį, balandžio 24 dienos vidudienį Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas aukos Mišias už armėnų genocido aukas, giedant, beje, chorui iš Armėnijos. (Vatikano radijas) 

 

 

 








All the contents on this site are copyrighted ©.