Lietuvos ganytojų velykiniai sveikinimai

Kastantas Lukėnas

Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas Velykų sveikinimo žodyje apibendrina, kad Kristaus Prisikėlimas yra viso mūsų krikščioniško tikėjimo šaltinis ir pagrindas. Prisikėlusį Kristų susitinkame ir jo Prisikėlimą  švenčiame visu savo gyvenimu: švenčiame Velykų rytą, kiekvieną sekmadienį, kiekvienose Mišiose, skaitydami Dievo žodį, priimdami sakramentus, melsdamiesi, Kristaus pavyzdžiu mylėdami artimą. Kasmetinis Velykų šventimas leidžia atnaujinti mūsų tikėjimą, naujai susitikti Kristų. Ganytojas kviečia iš evangelisto Jono mokytis pamatyti „giliausią tikrovę, matyti už žemiško matymo ribų, matyti tikėjimo žvilgsniu“.

Vilniaus arkivyskupijos ganytojai pabrėžia, kad susitikimas su mirtį nugalėjusiu Kristumi perkeičia gyvenimą –  tai ryšku jau pirmųjų Jėzaus mokinių patirtyje. Velykų žinią susieja su padėka už pašvęstojo gyvenimo brolius ir seseris, kurie „mus visus skatina sekti tuo pačiu Jėzumi“, tai, kas esame, vertinti labiau negu tai, ką turime. Arkivyskupas Gintaras Grušas ir vyskupas Arūnas Poniškaitis kviečia išgirsti ir pritaikyti sau popiežiaus Pranciškaus  išsakytą kvietimą pašvęstiesiems: „dėkingai žvelgti į praeitį; aistringai gyventi dabartimi; viltingai apkabinti ateitį“.

Kauno arkivyskupijos ganytojai ragina neišsigąsti pasaulyje ir mūsų šalyje pastebimų mirties ir nevilties ženklų, primenančių slogią nuotaiką prie Jėzaus kapo. Žinia apie Jėzaus Prisikėlimą yra pati svarbiausia žinia per visą žmonijos istoriją. „Štai velykinės žinios jėga: ji pašalina rūpestį ir baimę, širdis užtvindo džiaugsmu ir pažadina norą nešti žinią: Jėzus prisikėlė! Jis gyvas! Vadinasi, visa tai, ko jis mokė, yra tiesa.“ „Leiskime Prisikėlusiam Kristui sutikti mus“, – kviečia arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vysk. Kęstutis Kėvalas.

Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas rašo: „Ant kryžiaus nužudytas Jėzus vėl gyvas, jį sutinka moterys, mokiniai. Tai pranoksta viską, ką galėtume pasakyti apie gyvenimą ir mirtį“. Kasdienių rūpesčių ir neišspręstų problemų slegiamus žmones vyskupas ragina išlaikyti viltį, pripažindamas, kad kasdien išgyvename savo ribotumą, lyg mus užgulusį kapo akmenį“. Jis dalijasi jauno mirusio italų kunigo liudijimu: „Jis prisikėlė, vadinasi verta kovoti, verta kentėti, verta aukotis negailint savęs. Mes krikščionys neturime kitų turtų, neturime kito džiaugsmo, neturime kitos vilties“.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila įspėja apie galimą pavojų neišgirsti pačios svarbiausios gyvenimo žinios apie prisikėlimą ir amžiną laimę: tai gresia šiandienos žmogui, skubančiam, esančiam nesibaigiančių darbų ir rūpesčių sūkuryje. „Jei nesurandame laiko įsileisti į savo vidų dieviškosios šviesos, ten ir nebus šviesu. Žmogaus pašaukimas daug kilnesnis. Esame pakviesti į amžiną draugystę su Dievu“, – rašo ganytojas.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Kristaus Prisikėlimą vadina „Meilės pergale“. Jis pabrėžia meilės žvilgsnio pirmenybę pažįstant mums parengtą nuostabų Dievo planą: „Sugebėsime tikėti tiktai pamilę Dievą ir viską darydami iš meilės Jam“. „Susidraugavę su Viešpačiu mes pažinsime begalinės meilės lobius, užpildysime jais savo širdies tuštumą“. „Mielas jaunime, siųskime Viešpačiui SMS žinutes“, – kviečia Šiaulių vyskupas.

Telšių vyskupų sveikinime Eucharistija parodoma kaip Velykų iškilmių raktas: Velykų šventimas prasideda per Paskutinę vakarienę įsteigus Šv. Mišias – Eucharistinę Velykinę Puotą. Prisikėlęs Viešpats ne kartą kviečia mokinius į žemiškas Velykines puotas. Žemaičių vyskupų žodyje susiejamos „dvi Velykinės puotos: Eucharistinė puota – Komunija Šv. Mišiose ir antroji, broliška blaivi velykinė puota krikščionių namuose, krikščioniškose šeimose.“ „Abi Velykinės puotos svarbios. Abi mums padeda džiaugsmingai išgyventi, patirti mirties Nugalėtojo artumą ir meilę mums kiekvienam.“ Sveikinimo žodyje raginama išradingai švęsti Velykas, nepaisant neramumų ir dvasinio pasimetimo, primenama apie kalėjimo ir tremties sąlygomis švęstas Velykines puotas, kuriose teko dalyvauti taip pat Telšių vyskupo Tėveliui inžinieriui Jonui Borutai.

Šiemet Velykų iškilmės ypatingos paminklinėje Kauno Kristaus Prisikėlimo šventovėje. Antrąją Velykų dieną iškilmingomis pamaldomis švenčiamas jai suteiktas Mažosios bazilikos titulas. Taip vainikuojamas visus metus švęstas bažnyčios jubiliejus – kertinio akmens palaiminimo 80-metis ir bažnyčios dedikavimo 10-metis.