Kryžiaus kelias prie Koliziejaus

Didžiojo penktadienio vakarą popiežius Pranciškus Romoje vadovavo Kryžiaus keliui prie garsiojo antikos laikų amfiteatro – Koliziejaus, pirmųjų amžių krikščionių kankinystės vietos. Šiemet tekstus keturiolikai tradicinių Kryžiaus kelio stočių parengė šiaurės Italijos Novaros vyskupas emeritas Renato Corti. Kryžių pakaitomis nešė seserys ir broliai vienuoliai, sutuoktiniai, imigrantai; taip pat ir Romos vyskupijai popiežiaus vardu vadovaujantis kardinolas Agostino Vallini.

Užbaigiant Kryžiaus kelią, trumpa meditacija į dalyvius kreipėsi popiežius Pranciškus.

O Kristau, nukryžiuotas nugalėtojau, tavasis Kryžiaus kelias yra viso tavo gyvenimo sintezė, tavo klusnumo Tėvo valiai ikona, tavo begalinės meilės nusidėjėliams įrodymas, apsireiškimo ir išganymo istorijos galutinis išsipildymas.

Tavo kryžiaus svoris mus išvaduoja nuo visų mus slegiančių naštų. Tavo klusnumo Tėvo valiai dėka mes pastebime savo neklusnumą ir maištingumą. Tavyje, savųjų išduotame ir nukryžiuotame, mes matome savo išdavystes ir mūsų nuolatinę neištikimybę. Tavo nekaltume, Paaukotasis Avinėli, mes matome savo kaltumą. Tavo sumuštame, apspjaudytame, sužeistame veide mes matome savo nuodėmių brutalumą. Tavo kančios žiaurume mes matome savo širdies ir veiksmų žiaurumą.  Tavo vienatvėje matome visus artimųjų ir visuomenės apleistus žmones, nesulaukiančius dėmesio ir solidarumo. Tavo paaukotame, sužeistame ir sudarkytame kūne matome kūnus pakelėse gulinčių mūsų brolių, kuriais nesirūpiname ir kuriems esame abejingi.

Tavo troškulyje, Viešpatie, matome Gailestingojo Tėvo troškimą apkabinti, sutaikinti su savimi ir išganyti visą žmoniją. Tavyje, Dieviškoji Meile, matome ir šiandien persekiojamus mūsų brolius, nukirsdintus ir nukryžiuotus dėl tikėjimo į tave, visiems mums matant ir susimokius tylint.

Įdėk, Viešpatie, į mūsų širdis tikėjimo, vilties ir meilės jausmus, skausmą dėl mūsų nuodėmių. Padėk mums apgailėti nuodėmes, dėl kurių tu buvai nukryžiuotas. Padėk, kad atsiverstume ne tik žodžiais, bet gyvenimu ir darbais.

Padėk mums išsaugoti tavo sužeisto veido atminimą, niekada neužmiršti didžiosios kainos, kurią sumokėjai, kad mus išvaduotum. Gerasis Jėzaus, sustiprink mūsų tikėjimą, kad jis nesibliūkštų susidūrus su pagundomis. Gaivink mūsų viltį, kad ji neišnyktų susidūrus su pasaulio vilionėmis. Saugok mūsų meilę, kad jos nesugadintų supasaulėjimas. Mokyk mus, kad Kryžiaus kelias veda į išganymą. Mokyk, kad Didysis penktadienis veda į Velykų šviesą. Mokyk mus, kad Dievas niekada neužmiršta savo vaikų, nepavargsta atlesti, apgaubia mus savo begaliniu gailestingumu. Mokyk, kad ir mes niekada nevargtume prašyti atleidimo ir tikėti beribiu Tėvo gailestingumu.

Savo meditaciją popiežius Pranciškus baigė šv. Ignaco Lojolos malda:

Kristaus siela, pašvęsk mus! Kristaus kūne, išganyk mus! Kristaus kraujau, pagirdyk mus! Vandenie iš Kristaus šono, nuplauk mus! Kristaus kančia, sustiprink mus! O gerasis Jėzau, išklausyk mus! Savo žaizdose paslėpk mus! Neleisk man niekuomet nuo Tavęs atsiraukti! Nuo pikto priešo gink mus! Mūsų mirties valandą pasišauk mus! Liepk mums ateiti pas Tave, kad su Tavo šventaisiais garbintume Tave per amžių amžius. Amen.

(Vatikano radijas)