Pranciškaus katechezė: Vardan gerų Velykų būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus

Popiežius Pranciškus trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams skaitė katechezę apie Velykų tridienio prasmę ir prisiminė balandžio 2 dieną sukankančias šv. Popiežiaus Jono Pauliaus II mirties dešimtąsias metines.

Didžiojo ketvirtadienio popietę prasidedantis Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo Velykų tridienis yra visų liturginių metų, taip pat mūsų krikščioniško gyvenimo kulminacinis įvykis. Tridienį pradeda Paskutinės vakarienės paminėjimas. Jėzus nuplauna kojas Petrui ir apaštalams kaip tarnas. Tuo gestu jis atskleidžia savo gyvenimo ir kančios prasmę: “Žmogaus sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mk 10, 45). Tai mums įvyko per Krikštą ir kas kart iš naujo įvyksta, kai švenčiame Eucharistiją: mes priimam Kristų Tarną norėdami vykdyti jo įsakymą vieni kitus mylėti taip, kaip jis mus mylėjo. Todėl, jei priimam Komuniją nenusiteikę nuoširdžiai plauti vieni kitiems kojas, nepripažįstame Viešpaties Kūno. Jėzaus tarnystė padovanoja visą save, totaliai.

Didžiojo penktadienio liturgijoje apmąstome Kristaus mirties slėpinį ir pagerbiame Kryžių. Tačiau ką reiškia paskutinis Jėzaus ištartas žodis „Atlikta!“? Tai reiškia, kad buvo galutinai atliktas išganymo darbas, kad Jėzaus meilėje išsipildė visi raštai; didžiausias neteisingumas virto didžiausia meile. Vyrai ir moterys savo gyvenimo pavyzdžiais amžių bėgyje atspindi šios tobulos, pilnutinės, nesuteptos meilės spindulį. Kaip pavyzdį popiežius paminėjo kun. Andrea Santoro, Romos vyskupijos kunigą misionierų Turkijoje, kuris keletą dienų prieš jo nužudymą Trabzone 2006 metais parašė tokius žodžius: „Esu čia, kad gyvenčiau su šiais žmonėmis ir (šitaip) leisčiau Jėzui tai daryti, paskolindamas jam savo kūną. Gebam išganyti tik paaukodami savo kūną. Pasaulio blogį reikia panešti, skausmu – dalytis, persiimti jį kūne iki pat galo taip, kaip padarė Jėzus“.

Ir šiais laikais, tęsė popiežius, daug tokių žmonių, tikrų kankinių, kurie atiduoda gyvenimą su Jėzumi, kad išpažintų savo tikėjimą. Tai tarnystė, krikščioniško liudijimo tarnystė iki kraujo praliejimo, tarnystė, kurią atliko Kristus: jis mus galutinai išganė. Būtent tai ir reiškia „Atlikta!“. Būtų gražu jei ir mes, sakė popiežius, savo gyvenimo pabaigoje, nors ir su visomis klaidomis ir nuodėmėmis, gerais darbais ir artimo meile, galėtume pasakyti Tėvui Jėzaus ištartu „Atlikta“. Tikrai ne tokiu pat tobulu, kaip jis, tačiau pasakyti: „Viešpatie, padariau visa, ką galėjau padaryti - atlikta!“. Nei vienas iš mūsų nežino, kada tai įvyks, tačiau galime paprašyti šios malonės.

Didysis Šeštadienis yra diena kai Bažnyčia kontempliuoja Kristaus poilsį kape po pergalingos kryžiaus kovos. Ir tą dieną Bažnyčia dar kartą susitapatina su Marija. Marija, pirmoji ir tobula mokinė, pirmoji ir tobula tikinčioji. Tamsai apgaubus kūriniją ji viena palaiko degančią tikėjimo liepsną, beviltiškume patikėjusi Jėzaus prisikėlimo viltimi.

Didingoje Velykų Naktyje, kai vėl suskamba „Aleliuja“, švenčiame Prisikėlusį Kristų, visatos ir istorijos centrą ir pabaigą. Kupini vilties budim laukdami jo sugrįžimo, kuomet Velykos sulauks pilnutinio apsireiškimo. Mūsų gyvenimas nesibaigia priešais kapo angos akmenį. Jis tęsiasi už jo su viltimi Kristuje, kuris prisikėlė būtent iš to kapo.

Pakvietęs ne tik minėti Viešpaties kančią, bet ir „įžengti“ į jos slėpinį, Viešpaties jausmus ir veiksmus paversti savais, popiežius palinkėjo apaštalo Pauliaus žodžiais: „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus“ (Fil 2,5). Tuomet ir mūsų bus „geros Velykos“.

Šventasis Tėvas po katechezės sveikino jam pristatomas maldininkų grupes, kurios šiuo laikotarpiu gerokai skaitlingesnės nei paprastai. Visiems skirdamas dėmesį, Pranciškus trečiadienio bendrosios audiencijos pabaigoje ypatingais paraginimais kreipėsi į jaunimą, ligonius ir jaunavedžius, pavesdamas jiems šv. Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimo ir šventumo liudijimą:

„Brangus jaunime, mokykitės gyvenimą priimti tokiu pat kaip jis užsidegimu ir entuziazmu. Brangūs ligoniai, su džiaugsmu neškite kančios kryžių taip, kaip jis pamokė ir jūs, brangūs jaunavedžiai, visuomet statykite Dievą į centrą, kad jūsų santuokinei istorijai būtų daugiau meilės ir laimės“. (Vatikano radijas)