Balandžio „Artuma“: romiesiems pažadėta žemė!

„Palaiminti romieji; jie paveldės žemę (Mt 5, 5) – skelbia Jėzus, o balandžio „Artuma“ bando suprasti – ką tai reiškia mums? Kas yra romumas? Ar tai jausmų neturėjimas, apatija? O gal leidimas kitiems lipti mums per galvą?! Nejau turime tik romiai žvelgti į pasaulio džiaugsmus ir blogybes tam, kad paveldėtume žemę? Kokią, kieno žemę?

Nors ir labai mylime savo žemę, bet kažkodėl nelinkime vieni kitiems tapti romiems; tuo tarpu Jėzus kviečia kiekvieną trokšti šio palaiminimo ir juo gyventi! Gal tam pasitarnaus Jums ir naujoji „Artuma“?

Sąvoka „romus“ retai pasigirsta mūsų kasdienybėje. Turbūt, kai smarkuoliai be vargo susirenka laurus, būti romiems tiesiog nepopuliaru? Vieni jau seniai išbraukė šį žodį iš savo žodynų, kiti ne tik kad nepopuliarių sąvokų neatsisako, bet netgi jomis gyvena!

Skiltyje „Kronika“ – Pašvęstųjų metams skirtas straipsnis „Pašvęstojo gyvenimo trejybė“, kuriame aprašomi vienuolio tapatybei svarbūs trys esminiai aspektai. Na, o greta šio straipsnio svarbi naujiena – balandį, švęsdami pal. Jurgio Matulaičio gimtadienį, pradedame „akciją“! Kiekvieną mėnesį Jus supažindinsime su malonėmis, kurias žmonės gavo per palaimintojo užtarimą. Prašykime ir mes užtarimo savo reikaluose, tuo pat melsdami, kad Jurgis būtų paskelbtas šventuoju!

Rugsėjį Filadelfijoje (JAV) vyks aštuntasis Pasaulio šeimų susitikimas, kurio tema „Meilė – mūsų misija“. Ta proga „Artumoje“ pradedame spausdinti katechezių ciklą apie vyro ir moters pašaukimą į meilę ir bendrystę.

Be pavasario aktualijų šeimos politikos klausimais Seime, aptarsime ir visaip išlinksniuotus savivaldos rinkimų rezultatus. Ką jie reiškia didžiausiai dešiniųjų partijai Lietuvoje ir pačiai Lietuvai? „Tėvynės sąjunga kryžkelėje“ – nėra tinkamesnio pavadinimo šiai publikacijai.

„Tik gausėjant romiųjų galime tikėtis geresnės visuomenės, tikrojo solidarumo, bendrystės ir todėl didesnio džiaugsmo savo tarpe“ – pabrėžia vysk. Kęstutis Kėvalas ir primena: romus žmogus laisvas, nes jis laimėjo kovą su savimi, o pergalę paliko Dievui, ne sau. Bet juk kovojame tai su priešais dažniausiai! Tai kaip čia dabar suprasti? Esame draugai sau ar labiau priešai?

Romumas – tai pauzė, tyla. Išnaudokime tylą! Joje pažvelkime į savo širdį, patikrinkime, ar nėra ten kokio seno raugo?! Jei radom – tučtuojau išmeskime! Juk ne šiaip sau Jėzaus palaiminimai išklibina nusistovėjusius dalykus! Na, o atsikratę seno raugo melskime – Jėzau romusis ir nuolankiaširdi, padaryk mūsų širdį panašią į savo širdį! „Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona  (1 Kor 5, 8). Būkit palaiminti sulaukę didžiausios metų šventės – šventų Velykų! (Parengė Valdonė Minciūtė)