Kardinolas Filoni tarp irakiečių krikščionių per visą Didžiąją Savaitę

Jau atvyko į Iraką kardinolas Ferdinando Filoni, Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas. Jis liks tarp irakiečių krikščionių, gyvenančių pabėgėlių stovyklose greta Erbilio miesto, Irako Kurdistano regiono sostinės, iki pat Velykų, švęs jas kartu koplyčioje, kuri yra įrengta palapinėje.

Kardinolas Filoni į Iraką, kaip ir praėjusį rugpjūtį, vyko tiesiogiai paprašytas popiežiaus Pranciškaus, savo buvimu perduodamas Šventojo Tėvo nuolatinį dėmesį ir rūpestį, taip pat atveždamas paramą – Romos miesto parapijos surengė specialią rinkliavą.

Kelias dienas prieš tai Irake lankėsi delegacija, sudaryta iš katalikų humanitarinių organizacijų atstovų – pradedant nuo Popiežiškosios „Cor unum“ tarybos ir Caritas Internationalis. Kartu su jais buvęs „Acistampa“ žurnalistas aprašo keistą klimatą, tarp karo stovio ir normalumo.

Erbilio pakraščiuose – palapinėse, angaruose, konteineriuose automobiliuose – gyvena net pustrečio milijono pabėgėlių, tarp kurių daug krikščionių. Didžiausias pabėgėlių bangas lėmė fanatiškos ir negailestingos grupuotės „Islamo valstybės“ veiksmai, užimant ir didelį Mosulo miestą, kuriame iki tol gyveno 1,8 milijono žmonių, ir Ninevės lygumą bei jos gyvenvietes. Vaikštant pabėgėlių stovyklose galima pajusti neviltį ir pyktį žmonių, iš kurių viskas buvo neteisingai atimta, daug iš kurių neteko artimųjų.

Kita vertus, pačiame Erbilio mieste gyvenimas, rodos, teka normaliai, žmonės skuba į darbą, parduotuvės atidarytos, savaitgaliais rengiamos šeimyninės šventės, nors iki „Islamo valstybės“ pozicijų pakanka pusvalandžio kelio automobiliu.

Vatikano radijui apie kelionę, iš kurios ką tik grįžo, pasakojo „Cor unum“ tarybos pareigūnas kun. Segundo Tejado Munoz, priminęs, kad šios tarybos darbas, viena vertus, yra teikti paramą popiežiaus vardu ir įgaliojimu, antra vertus, koordinuoti katalikiškų karitatyvinių organizacijų veiklą. Pirmiausia jis paminėjo vietos Caritas organizacijos darbuotojus ir kitus krikščionis savanorius: jie yra tarsi rankos, be kurių nieko nebūtų galima padaryti, atvykus iš šono, nepažįstant žmonių ir įvairių aplinkybių. Šie žmonės daro didžiulį darbą, dažnai labai sunkiomis sąlygomis.

Kunigas neslėpė susidūręs su daug pykčio ir frustracijos. Žmonės, kurių gyvenimai buvo sugriauti, dienų dienas leidžia stovyklose, be darbo. Tai palanki dirva nuoskaudoms ir įtampoms, kurie prasiveržia prievarta. Norime, sakė pareigūnas, jiems duoti ne tik maisto, bet ir nors šiek tiek oresnės pastogės, medicininių paslaugų ir švietimo programų tūkstančiams vaikų. Sutiktas Jungtinių Tautų Organizacijos atstovas apgailestavo, kad tarptautinės bendruomenės parama per maža ir mažėja.  

Ir taip pat aišku, kad jei „Islamo valstybės“ kovotojai būtų įveikti, išvyti ir atsirastų galimybė grįžti į namus, vis tiek būtų labai sunku – ne vien dėl darbo trūkumo ar dėl išplėštų namų, bet ir todėl, kad daugybė atvejų, kai šeimoms teko bėgti, nes tai jų kaimynai žadėjo įduoti juos „Islamo valstybės“ teroristams, kai tik šie ateis.

Erbilio ir greta esančio Duhok kaimo katalikų bendruomenėms, pridūrė kun. Munoz, buvo nuvežtos ir padovanotos dvi Pranciškaus palaimintos ikonos, dedikuotos „Mazgus atpainiojančiai Dievo Motinai“. Iš tiesų, Irake, pabėgėlių, krikščionių gyvenime užsiveržė daugybė dramatiškų mazgų. (Vatikano radijas)