Viešpaties Apsireiškimas - Marijos ir Bažnyčios „taip“

Kovo 25 dieną, trečiadienį, visuotinėje Bažnyčioje buvo minima Viešpaties Apsireiškimo Mergelei Marijai iškilmė, viena iš nedaugelio švenčių Gavėnios metu. Jau nuo II amžiaus šioje iškilmėje menami įvykiai, angelo Gabrieliaus pasirodymas Mergelei Marijai, žinia apie jai gimsiantį dievišką Sūnų ir Marijos „taip“, yra minimas Bažnyčios išpažinime, o kaip atskira šventė dokumentuojama liturginiuose rankraščiuose ir kalendoriuose nuo VII amžiaus. Viešpaties Apreiškimas Marijai yra Dievo Įsikūnijimo slėpinio dalis. Šis Įsikūnijimas yra tarsi naujos kūrinijos pradžia. Todėl neatsitiktinai Viešpaties Apsireiškimo šventė minima pavasarį, kai gamta po žiemos pradeda atgimti.

Viešpaties Apsireiškimo šventė gerai parodo kaip Dievas veikia – ne brutaliai, ne per jėgą, bet santūriai, atsiklausdamas, prašydamas iš žmogaus bendradarbiavimo, jo laisvo ir atsakingo „taip“ tikėjime, koks buvo Marijos „taip“, atsikartojantis kiekvieno tikinčiojo, sutikus Dievą, gyvenime.

Dievo Sūnaus Įsikūnijime, vienoje homilijoje yra kalbėjęs popiežius Benediktas XVI, atpažįstame ir Bažnyčios ištakas. Iš čia viskas kyla. Kiekvienas istorinis Bažnyčios pavidalas ir kiekviena jos institucija turi remtis šiuo pirmuoju Šaltiniu. Turi remtis Kristumi, Įsikūnijusiu Žodžiu. Tai Jį švenčiame: Emanuelį, „Dievą-su-mumis“. Šio Šaltinio vanduo srūva privilegijuotu kanalu – Mergele Marija, „malonės pilnąja“. Švęsdami Sūnaus Įsikūnijimą, negalime nepagerbti Motinos.

*

Beje, pagarba Marijai yra būdinga ir musulmonams, kurie remiasi Koranu. Nėra reta, kad musulmonai užeina į svarbias Marijos šventoves. Šį trečiadienį Liono kardinolas Philippe Barbarin, kartu su šio Prancūzijos miesto pagrindinės musulmonų mečetės rektoriumi Kamel Kabtane, meldėsi Jamhour Dievo Motinos bažnyčioje, Libano sostinė Beiruto priemiestyje. Nuo 2010 metų Viešpaties Apsireiškimo šventė Libane paskelbta nacionaline ir bendra krikščionims bei musulmonams. (Vatikano radijas)