Popiežius susitiko su Japonijos vyskupais

Bažnyčia sustiprėja ir jos evangelizavimo pastangos tampa veiksmingos kai jos tikintieji palaiko pastovų asmeninį ryšį su Kristumi. Japonijos Bažnyčia, be to, gali pasikliauti dviem istorinėm tikėjimo kolonom: misionieriais, už Jėzaus tikėjimą dažnai praliejusiais savo kraują ir Japonijos „pasislėpusių krikščionių“ dvasiniu paveldu. Tai pažymėjo „Ad Limina Apostolorum“ vizito proga į Romą atkeliavusiems Japonijos vyskupams popiežius Pranciškus, kuris penktadienį su jais susitiko Apaštališkuosiuose rūmuose Vatikane. Iš viso šešiolikos arkivyskupų ir vyskupų susitikimai su popiežiumi truko maždaug pusantros valandos. Atsisveikindamas su ganytojais Šventasis Tėvas jiems įteikė sveikinimo laišką.

 

Popiežius tekste pakartotinai priminė Japonijos „pasislėpusius krikščionis“, savo bendruomenėse išsaugojusius gyvą tikėjimą, nors iš krašto buvo išvaryti visi pasauliečiai ir kunigai misionieriai. Tiek misionierių, tiek „pasislėpusių krikščionių“ liudijimas yra dvi katalikų istorijos Japonijoje kolonos, kurios dar šiandien palaiko Bažnyčios gyvenimą ir yra jos bendruomenės tikėjimo vadovai. Jei Bažnyčios misionieriškos pastangos turi duoti vaisių, „pasislėpę krikščionys“ gali pamokyti, patikino Šventasis Tėvas prisimindamas, kad anuomet negausioms tikinčiųjų bendruomenėms teko patirti nuolatinius persekiojimus, tačiau krikščionys vis vien išsaugojo tikėjimą. Tikintieji negalėjo džiaugtis pilnutiniu Bažnyčios sakramentiniu gyvenimu kaip dabar, tačiau atidžiai puoselėtą asmeninį ryšį su Jėzumi grindė solidžiu maldos gyvenimu ir nuoširdžiu įsipareigojimu bendruomenės gerovei. Jie primena, kad bažnytinio gyvenimo ir evangelizavimo puoselėjimui reikia aktyvaus pasauliečių dalyvavimo. Pasauliečių vaidmuo yra dvilypis, pridūrė popiežius: viena vertus, jie kviečiami įsijungti į parapijos ir vietinės Bažnyčios gyvenimą, kita vertus - persmelkti socialinę tvarką krikščionišku liudijimu. O ši misija pirmiausiai atliekama šeimoje, kurioje tikėjimas lydi visų kartų žmones ir apšviečia jų santykius su visuomene.

Popiežius pasidžiaugė dabartinių misionierių įnašu į evangelizavimo darbą, padrąsino Bažnyčios veiklą švietimo ir sveikatos, senelių, ligonių ir neįgaliųjų globos sferose, prisiminė karitatyvinius darbus, kuriais gelbėjo nuo tragiško žemės drebėjimo ir cunamio prieš keturis metus nukentėjusius žmones, pasidžiaugė japonų ganytojų taikos iniciatyvomis, ypač pastangomis priminti pasauliui japonų patirtas kančias dėl atominių bombų sprogimų Hirosimoje ir Nagasakyje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, prieš septyniasdešimt metų. Visi šie darbai yra ne tik naudingi tikinčiųjų bendruomenės gerovei, bet ir suteikia progą Bažnyčios dialogui su visuomene. Tokio dialogo ypatingai reikia. Juo puoselėjamas vieni kitų supratimas ir bendradarbiavimas vardan bendrojo gėrio. Be to, patikino popiežius Japonijos katalikų ganytojams, toks dialogas taip pat atveria naujas galimybes skelbti Evangeliją, kad visus, kuriems tarnaujame galėtume pakviesti į susitikimą su Jėzumi Kristumi. Tad nesigėdykime skelbti Evangeliją ir savo gerais darbais liudyti Kristų.

Užsiminęs misionierių įnašą, popiežius priminė, kad už evangelizavimo darbą atsakingi ne vien tie, kurie palikę namus išvyksta į tolimas šalis Evangelijai skelbti. Per Krikštą visi esame pašaukti būti evangelizuotojais ir Jėzaus Gerosios naujienos skelbėjais. Esme pašaukti eiti ir skelbti, būti evangelizuojančia bendruomene, net jei tai reiškia paprastai atverti savo namų priekines duris ir išeiti į savo kaimynystę. (Vatikano radijas)