Kas svarbiausia antraisiais Pranciškaus pontifikato metais?

Kovo 13 sukako dveji metai nuo popiežiaus Pranciškaus išrinkimo. Kas buvo svarbiausia ką tik pasibaigusiais antraisiais pontifikato metais? Šis klausimas pagrindinėje Vatikano radijo žinių laidoje italų kalba buvo užduotas mūsų radijo generaliniam direktoriui t. Federico Lombardi SJ, kuris taip pat yra ir Šventojo Sosto spaudos salės direktorius.

Vaizdų srautas begalinis ir sunku išsirinkti atskirus kadrus. Tačiau norėčiau paminėti tris, mano galva, svarbiausius, - atsakė tėvas Lombardi. Pirmiausia tai popiežiaus, rabino ir musulmonų lyderio apsikabinimas Jeruzalėje prie Raudų sienos. Tai popiežiaus kelionės į Šventąją Žemę simbolinis momentas, fundamentaliai svarbus viso pasaulio taikai. Antrasis tėvo Lombardi paminėtas įvykis – tai ta akimirka, kai Stambule, Konstantinopolio patriarcho katedroje vykusių pamaldų metu popiežius nusilenkia prieš patriarchą ir prašo jo palaiminimo. Tai labai svarbus brolybės ir ekumeninio dialogo momentas, bylojantis apie didį krikščionių vienybės troškimą. Ir galiausiai trečiasis momentas, kurį, beje, ne kartą yra priminęs ir pats Šventasis Tėvas, tai jo susitikimas su miniomis entuziastingai jį sveikinusių žmonių Filipinuose.

Kalbėdamas apie tarptautinės bendruomenės gyvenimą antraisiais Pranciškaus pontifikato metais, t. Lombardi SJ paminėjo Vatikane vykusį maldos už taiką susitikimą, kuriame kartu su popiežiumi dalyvavo Izraelio ir Palestinos vadovai bei Konstantinopolio patriarchas. Paminėta ir daugybė popiežiaus raginimų melstis už taiką Ukrainoje, Sirijoje, Irake. Konkretus dalykas, tapęs tam tikra staigmena, buvo žinia apie atkuriamus JAV ir Kubos santykius. Prezidentai Obama ir Castro padėkojo popiežiui Pranciškui ir tik tuomet sužinota, kad jis, nors ir labai diskretiškai, yra asmeniškai prisidėjęs prie šių dviejų šalių santykių atkūrimo.

Romos kurijos reforma, pradėta jau pirmaisiais pontifikato metais, buvo nuosekliai be skubėjimo tęsiama ir antraisiais. Su kardinolų patarėjų komisijų išvadomis buvo supažindinti kiti. Popiežius nori, kad pakeitimai būtų vykdomi turint kuo platesnį pritarimą. Kaip aiškiai Pranciškus pasakė prieš Kalėdas susitikęs su Romos kurijos vadovais, kiekviena reforma turi prasidėti nuo žmogaus vidinio atsivertimo.

Labai svarbi pastarųjų metų tema buvo šeima; vienas svarbiausių įvykių buvo šeimai skirtas Vyskupų Sinodas. Esame keliaujanti Dievo tauta. Tad siekiama ir Sinodo institucijos atsinaujinimo, kad jame dalyvaujantys vyskupai kuo plačiau atstovautų visai Bažnyčiai, kad Sinode būtų išgyvenama keliaujančios Bažnyčios patirtis, keliaujančios drąsiai, blaiviai žiūrinčios į supančio pasaulio problemas, klausančios Šventosios Dvasios balso, skaitančios laiko ženklus. Šeima – tai konkreti daugumos viso pasaulio žmonių gyvenimo tikrovė, tad siekdama, kad šeimos gyvenime atsispindėtų Evangelijos vertybės, Bažnyčia nori pasitarnauti šiuolaikinei žmonijai.

Kitas t. Lombardi iškeltas Pranciškaus pontifikato bruožas tai jo nuolatinis ypatingas dėmesingumas žmogaus kančiai, kurios priežastis dažnai yra neteisingų ekonominių santykių nulemtas materialinis ir moralinis skurdas. Popiežiui labai rūpi migrantų, pabėgėlių problemos, žmonės, kenčiantys įvairias vergovės formas. Neveltui šis popiežius pasirinko Pranciškaus vardą.

Galiausiai t. Lombardi SJ paklausta apie Pranciškaus santykį su žiniasklaida. Manau, atsakė jis, kad popiežiaus santykiai su plačiuoju medijų pasauliu yra labai geri. Galbūt kartais pasitaiko, kad kai kuriuos nedidelius medijų pasaulio sluoksnius nustebina laisvė ir originalumas, su kuriais popiežius Pranciškus kalba apie tam tikras situacijas. Patys spaudos darbuotojai pasijunta pasimetę ir iškelia tą savo pasimetimą. Tai priklauso turbūt nuo to, kad jiems pristinga to pozityvumo, tos tikėjimo perspektyvos, kuri labai svarbi norint suprasti ir sekti Pranciškaus pontifikatą. (Vatikano radijas)