Pranciškus: teologija – ne muziejui, bet gatvei

Kas yra teologija ir kas yra teologas? Kokie jų uždaviniai? Gera teologija nėra paprasčiausias žinių apie Apreiškimą kaupimas, nežinant ką su tuo toliau veikti. Geras teologas nėra „muziejaus“ teologas, pažymi popiežius Pranciškus laiške, datuodame kovo 3 diena, kurį adresavo Argentinos katalikiško universiteto didžiajam kancleriui kardinolui Mario Aurelio Poli, per jį sveikindamas šio universiteto Teologijos fakultetą – studentus, profesorius ir personalą, švenčiančius 100 metų jubiliejų.

Ši sukaktis, primena Šventasis Tėvas, sutampa su Vatikano II Susirinkimo uždarymo 50 metų sukaktimi. Susirinkimas buvo atnaujinimas, Evangelijos perskaitymas šiuolaikinės kultūros perspektyvoje, lėmęs nebegrįžtamą ir iš Evangelijos kylantį atsinaujinimo judėjimą. O dabar reikia eiti dar toliau.

Kaip eiti toliau? Mokyti ir studijuoti teologiją reiškia gyventi pasienyje, kuriame Evangelija susitinka su poreikiais žmonių, kuriems turi būti paskelbta suprantamai ir svariai. Turime saugotis tokios teologijos, kuri išsisemia akademinėje diskusijoje ar kuri žvelgia į žmoniją nuo stiklinio bokšto. Jos mokomasi, kad gyventume: teologija ir šventumas yra neatskiriami.

Tad teologija, kurią vystote, savo laiške teologijos studentams ir dėstytojams linki Pranciškus, tebūnie įsišaknijusi ir paremta Apreiškimu, Tradicija, bet taip pat lydinti kultūrinius ir socialinius procesus, ir ypač sunkius virsmus. Šiuo metu teologija turi domėtis konfliktais: ne vien tais, kurie patiriami Bažnyčios viduje, bet ir tais, kurie patiriami visame pasaulyje ir yra išgyvenami lotynų Amerikos gatvėse. Nesitenkinkite staliuko teologija. Tegu jūsų apmąstymo vieta būna pasienio ruožai. Ir nepasiduokite pagundai juos paspalvinti, pakvėpinti, šiek tiek pataisyti ir pritaikyti (pagal save). Geri teologai, kaip ir geri ganytojai, dvelkia tauta ir gatve, ir su savo apmąstymu užpila aliejaus ir vyno ant žmonių žaizdų.

Teologija tebūnie išraiška Bažnyčios, kuri yra „lauko ligoninė“, kuri gyvena savąja išgelbėjimo ir gydymo misija pasaulyje. Gailestingumas nėra vien sielovadinė nuostata, tačiau pati Jėzaus Evangelijos esmė. Jus drąsinu studijuoti, priduria popiežius, kaip įvairių disciplinų centre  – dogmatikoje, moralėje, dvasingume, teisėje ir pan. – gali atsispindėti gailestingumas. Be gailestingumo mūsų teologija, mūsų teisė, mūsų sielovada rizikuoja smukti iki biurokratinio ar ideologinio varganumo, kuris iš prigimties nori prijaukinti slėpinį. Suprasti teologiją reiškia suprasti Dievą, kuris yra Meilė.

Tad koks yra tas teologijos studentas, kurį Argentinos katalikiškas universitetas yra pašauktas formuoti? Tai tikrai ne „muziejaus“ teologas, kuris kaupia duomenis ir informaciją apie Apreiškimą, nežinodamas, ką su tuo veikti. Tai ne istorijos „įsilaužėlis“. (Universiteto) suformuotas teologas tebūnie asmuo, kuriantis aplink save žmogiškumą, perduodantis dievišką krikščionišką tiesą iš tiesų žmogišku matmeniu, o ne intelektualas be talento, moralizuotojas be gerumo ar sakralumo biurokratas.

Prašau Dievo Motinos, Išminties Sosto ir dieviškos Malonės Motinos, lydėti mus šio (teologijos fakulteto) šimtmečio šventime, rašo popiežius Pranciškus, visus sveikindamas, nepamiršdamas paprašyti maldos už jį patį. (Vatikano radijas)