Šv. Teresės Avilietės jubiliejiniai metai

Ispanijos Bažnyčioje šiemet minimi Bažnyčios mokytojos šv. Teresės Avilietės gimimo 500-sios metines. Kovo 28 dieną sukanka karmelitų mistikės jubiliejinis gimtadienis. Ispanijos vyskupų piligrimystė į Avilą įvyks balandžio 24 dieną tuoj pat po plenarinės sesijos pabaigos. Ispanijos vyskupai lankysis Įsikūnijimo vienuolyne, kuriame gyveno Teresė Avilietė ir jame aukos Mišias. Teresės Avilietės, arba karmelitės vienuolės šv. Jėzaus Teresės jubiliejinių metų proga Ispanijos episkopatas  taip pat rengia europinį jaunimo sąskrydį. Jis įvyks Aviloje rugpjūčio 5-9 dienomis.

Ispanę vienuolę Teresę Avilietę (1515-1582) kanonizavo popiežius Grigalius XV 1622 metais, praėjus aštuoneriems metams nuo didžiosios karmelitų reformatorės beatifikacijos. Po vos ne 400 metų nuo šventosios mirties, palaimintasis popiežius Paulius VI paskelbė Jėzaus Teresę Bažnyčios mokytoja.

„Kokia didi, unikali, žmogiška ir patraukli ši moteris!“ žavėdamasis šventąja ir pripažindamas Bažnyčios mokytojos titulą pasakė palaimintasis Paulius VI 1970 metais. „Vien jos vardo paminėjimas sukelia aibes minčių: matome priešais mus iškylančią nepaprastos moters figūrą, vienuolės; apsigaubusi nuolankumu, atgaila ir paprastumu ji apšviečia aplinką savo žmogiško gyvastingumo ir dvasinio gyvybingumo liepsna, taip pat kaip istorinio ir garbaus vienuolinio ordino reformatorė ir steigėja, geniali ir vaisinga rašytoja, dvasinio gyvenimo mokytoja, nepalyginama kontempliuotoja ir be pertraukos aktyvi“. Popiežius ta proga sakytoje homilijoje nekalbėjo apie šventosios asmenį ir gyvenimo darbus, o apie didžiosios karmelitės Teresės Avilietės paskelbimo Bažnyčios mokytoja įvykio įtaką visos Bažnyčios istorijai. Paulius VI be kita ko atkreipė dėmesį ir į tai, kad, Teresė Avilietė – pirmoji moteris, paskelbta Bažnyčios mokytoja.

„Kadangi apaštalas Paulius yra parašęs, kad „moterys tegul susirinkimuose tyli“ (1 Kor 14,34), o tai reiškia, kad taip pat nūdiena nenumatyta moterims turėti Bažnyčioje hierarchijos ir tarnystės funkcijų, galbūt Teresės Avilietės skyrimu Bažnyčios mokytoja buvo pažeistas apaštalo įsakas?“ - klausė homilijoje Pauliaus VI ir čia pat atsakė: „Galime aiškiai pasakyti: „Ne“. Iš tikrųjų tai nėra tokio pobūdžio titulas, kuris apimtų hierarchijos ar tarnystės funkcijas, tačiau, pridūrė palaimintasis popiežius Montini, privalome atkreipti dėmesį, kad tai jokiu būdu nereiškia mažesnės pagarbos kilniai misijai, kurią moteris turi Dievo tautoje. Kaip tik atvirkščiai, per Krikštą tapdama Bažnyčios nare, moteris dalyvauja bendroje visų tikinčiųjų kunigystėje, kuri įgalina ir įpareigoja “žmonių akivaizdoje išpažinti iš Dievo per Bažnyčią gautąjį tikėjimą“. (Lumen gentium 11)

Praėjus penkiems šimtmečiams, tęsė Paulius VI, šv. Teresė Avilietė toliau palieka savo pėdsakus: savo dvasinės misijos, katalikybės ištroškusios širdies kilnumo, meilės atsisakius bet kokio žemiško prisirišimo, kad galėtų iki galo aukotis Bažnyčiai. Todėl prieš paskutinįjį savo atodūsį, tarsi viso savo gyvenimo epilogą, ji galėjo su giliu įsitikinimu ištarti: „Galop, esu Bažnyčios duktė!“. Lai šis jos pasakymas tampa kvietimu, kad ir mes atkartotume jos žodžius, perkeisdami savo gyvenimo programą taip, kad su Terese Aviliete galėtume ištarti: esame Bažnyčios vaikai“. (Vatikano radijas)