Pranciškus: Atsiverskime nuoširdžiai, be veidmainystės

Antradienio Mišių pirmajame skaitinyje pranašas Izaijas kalba apie Dievo gailestingumą ir ragina atsiversti; Evangelijoje Jėzus griežtai smerkia veidmainystę. Komentuodamas šios dienos skaitinius Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje popiežius sakė, jog galime būti visiškai tikri, kad Dievui labiau patinka nusidėjėliai, kurie apgali savo kaltes ir atsiverčia, negu veidmainiai šventuoliai, kurie tik stengiasi gražiai atrodyti iš išorės.

„Ką turiu daryti, kad atsiversčiau? Mokykis daryti gera! Štai kas yra atsivertimas. Nešvaros iš širdies neįmanoma pašalinti taip kaip pašalinama dėmė nuo drabužio. Neįmanoma tik nueiti į valyklą ir išeiti jau visiškai švariam. Širdį išvalyti galima tik darbu, tik konkrečia veikla. Reikia atsisakyti blogo kelio. Reikia mokytis daryti gera. Ką reiškia mokytis daryti gera? Pranašas sako: „Atsidėkite teisingumui, padėkite engiamajam, užstokite našlaitį, ginkite našlės bylą“. Atsiminkime, kad Izraelyje vargingiausiai gyveno našlės ir našlaičiai. Ginti našlę ir našlaitį reiškė prisiliesti prie žmonijos žaizdų, ten, kur labiausiai skauda. Ir taip darydamas tu nuplausi savo širdį“.

Tam, kas myli artimą, Dievas pažada nuplauti širdį, atleisti visas kaltes. „Jei tai darysite, jei eisite keliu, kuriuo kviečiu jus eiti, sako Viešpats, net jei „esate paraudę nuo nuodėmių, aš jus išbaltinsiu kaip sniegą“. Ar čia ne per daug pagražinta. Ne, Viešpats niekada nepagražina. Tokia yra tiesa. Viešpats suteikia atleidimą. Viešpats dosniai atleidžia. Viešpats nesako: „Dabar aš tau atleidžiu nuo čia iki ten, o paskui dar pažiūrėsime...“ Ne! Viešpats visada viską atleidžia. Viską! Jei tu nori, kad jis tau atleistų, turi pasukti į gėrio kelią. Tai Viešpaties dovana“.

Šios dienos Evangelijoje kalbama apie veidmainius, kurie kalba vienaip, o elgiasi visiškai priešingai. Visi esame linkę šitaip gudrauti, sakė Pranciškus, vaidinti geresnius, negu iš tiesų esame.

„Šitie apsimeta, kad atsiverčia, tačiau jų širdyse melas. Jie melagiai! Tai melas... Jų širdys nepriklauso Viešpačiui; jų širdys atiduotos melo tėvui, velniui. Tai apsimestinis šventumas. Jėzus tūkstantį kartų labiau mėgo nusidėjėlius, negu šituos veidmainius. Kodėl? Dėl to, kad nusidėjėliai sakė tiesą: „Pasitrauk nuo manęs Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis“. Taip vieną kartą pasakė Petras. Iš veidmainių šito niekada neišgirsi. Jie sako: „Ačiū tau, Viešpatie, kad nesu nusidėjėlis, kad esu teisus...“ Antroji Gavėnios savaitė mus kviečia pamąstyti, medituoti apie šiuos tris dalykus: apie kvietimą atsiversti; apie didžiąją Viešpaties dovaną, apie didžiąją atleidimo malonę ir apie mums gręsiantį pavojų apsimesti, kad atsiverčiame ir eiti veidmainystės keliu“. (Vatikano radijas)