Kard. V. Puljić: Pranciškaus vizitas mus padarys matomus

Santykiai tarp katalikų, musulmonų ir ortodoksų Bosnijoje ir Hercegovinoje labai pagerėjo nuo pilietinio karo laikų, tačiau katalikai lieka antraeiliais piliečiais ir jiems trūksta Europos dėmesio, konstatuoja Sarajevo arkivyskupas kardinolas Vinko Puljić interviu, kuris publikuotas mėnraštyje „Inside the Vatican“.

Kardinolas Puljić kalbėjo apie būsimą popiežiaus vizitą birželio 6 dieną, kuris vietos katalikų bendruomenei bus labai naudingas, o pačią šalį padarys matomą kitiems, nes kartais gali susidaryti įspūdis, skaitant tarptautinę spaudą, kad ji tiesiog neegzistuoja.

Kardinolas pasakojo, kad nuo pilietinio karo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje etniškai ir religiškai – sudaryta iš bosnių, serbų ir kroatų, iš musulmonų, ortodoksų ir katalikų – pasidalijusi visuomenė stengiasi atrasti naują pusiausvyrą. Pavyzdžiui, kelis kartus per metus susirenka tarpreliginė taryba, kuri sprendžia įvairius klausimus – ne doktrininio, bet praktinio pobūdžio. Bosnijos ir Hercegovinos didysis muftijus, musulmonų aukščiausias lyderis, pareiškė pilną paramą popiežiaus vizitui ir troškimą bendradarbiauti. Ir vis dėlto, pasak jo, katalikai lieka tarsi antraeiliais piliečiais. Valdžioje dominuojant musulmonų politikams, katalikų bendruomenei yra trukdoma išpildyti savo lūkesčius. Sarajevo arkivyskupas priminė bažnyčios Grbaviza kvartale statybos procesą: penkiolika metų reikėjo, kol buvo gautas leidimas, po to teko sumokėti didžiulius mokesčius, laimei, jau rengiamasi kloti stogą. Tuo tarpu dešimtys mečečių, iškilusių per tą patį laikotarpį, tokių sunkumų nesulaukė. Nors įstatymai visiems vienodi, aiškiai privilegijuojami musulmonai, sudarantys beveik pusę šalies gyventojų. Kitas pavyzdys: valdžia nesistengia padėti sugrįžti tiems kroatų kilmės katalikams, kurie pabėgo per karą, tarsi jų ir nenorėtų.

Kalbėdamas apie islamo ekstremizmo pavojų, kardinolas Puljić pasidžiaugė, kad šalies didysis muftijus Husein Kavazović jį vienareikšmiškai pasmerkė. Tačiau reiškinys egzistuoja. Vyresnioji karta atsimena taikų sambūvį, bet jaunesnioji labiau linkusi pasiduoti ekstremistinėms idėjoms, kartais ir dėlto, kad neturi darbo, ateities perspektyvos, tad nusprendžia atlygį gauti kaip kovotojai islamistinių organizacijų gretose. Per pilietinį karą į šalį atvyko ir liko islamo ekstremistų iš kitur, kita vertus, yra asmenų, kurie šiuo metu išvyko kovoti į Siriją „Islamo valstybės“ gretose. (Vatikano radijas)