Kardinolų kolegiją papildė nauji nariai

Šeštadienį Šv. Petro bazilikoje popiežiaus Pranciškaus vadovautos iškilmingos konsistorijos metu, Kardinolų kolegiją papildė nauji nariai, apie kurių skyrimą buvo pranešta jau sausio pradžioje. Šeštadienio iškilmingoje konsistorijoje dalyvavo ir popiežius emeritas Benediktas XVI. Popiežius Pranciškus priėmė 19 naujų kardinolų priesaiką, kiekvienam užmovė kardinolišką žiedą, uždėjo ant galvos biretą ir suteikė titulinę bažnyčią arba diakoniją Romos mieste. Vienas iš naujų kardinolų, dėl senyvo amžiaus, nedalyvavo šeštadienio konsistorijoje. Jam kardinoliškos insignijos bus įteiktos namuose, Manisaleso mieste, Kolumbijoje.

Kiekvienas vadovavimas Bažnyčioje kyla iš meilės, turi būti vykdomas su meile ir jo tikslas yra meilė, - sakė popiežius Pranciškus kreipdamasis į ganytojus, priimamus į Kardinolų kolegiją. Šia prasme Romos Bažnyčia yra pašaukta duoti vadovavimo meilėje pavyzdį. Toks pats pašaukimas, savo aplinkoje, skirtas ir kiekvienai vietinei Bažnyčiai.

Toliau savo kalboje popiežius komentavo šv. Pauliaus pirmojo laiško korintiečiams Himną meilei, skambėjusį konsistorijos pradžioje. Visų pirma Paulius sako, kad meilė yra „kantri“, „maloninga“. Didėjant su bažnytine tarnyste susijusiai atsakomybei, turi didėti ir ją vykdančiojo širdis, turi išsiplėsti Kristaus širdies pavyzdžiu. Pauliaus minimi meilės bruožai, pasak popiežiaus, tam tikra prasme yra katalikiškumo sinonimai. Kantri ir maloninga meilė – tai sugebėjimas mylėti be ribų, bet konkrečiais gestas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Tai sugebėjimas mylėti didžius dalykus, neišleidžiant iš akių ir mažųjų. Tai tvirtas ir nuolatinis pasiryžimas visada mylėti visus, taip pat ir tuos, kurie mūsų nemyli.

Apaštalas taip pat sako, kad meilė „nepavydi, nesididžiuoja ir neišpuiksta“. Tai tikrasis meilės stebuklas, - sakė Pranciškus. Mes, žmonės, visi ir nepriklausomai nuo amžiaus, dėl nuodėmės sužeistos savo prigimties esame linkę pavydėti ir didžiuotis. Taip pat ir einantieji atsakingas pareigas Bažnyčioje nėra apsaugoti nuo šios pagundos. Tačiau kaip tik dėl to dar labiau išryškėja dieviškoji meilės galia, kuri perkeičia širdis, kad gyventum ne tu, bet Kristus gyventų tavyje.

Meilė „nesielgia netinkamai, neieško savo naudos“. Šie du bruožai reiškia, kad kas gyvena meile, tas nesuvokia savęs kaip visko centro. Kas save stato į centrą, tas neišvengiamai siekia savo naudos ir jam tai atrodo normalu, privaloma. Toji „nauda“ kartais apsivelka prakilniais rūbais, bet iš tiesų ji gilumoje yra ne kas kita, o tik „savo nauda“. Meilė tave „decentralizuoja“ ir tavo akis nukreipia į tikrą centrą, į Kristų.

Paulius sako, kad meilė „nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga“. Su žmonėmis bendraujančiam ganytojui netrūksta progų supykti, jų galbūt dar daugiau turime mes patys bendraudami tarpusavy, - sakė popiežius. Tačiau ir čia meilė ir tik meilė mus išvaduoja. Meilė mus vaduoja iš pavojaus impulsyviai reaguoti, sakyti netinkamus dalykus ir, svarbiausia, vaduoja nuo pykčio ir nuoskaudų kaupimo, nes tai niekaip nesuderina su Bažnyčios žmogaus pašaukimu. Galima pateisinti trumpą ir praeinantį užsiplieskimą, bet ne nuoskaudas. Dievas mus teapsaugo ir teišvaduoja!

Meilė „nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai“. Kas Bažnyčioje pašauktas vadovavimo tarnystei, privalo turėti stiprų teisingumo jausmą, jam turi būti nepriimtina jokia neteisybė, net jei ji atrodytų ir naudinga jam pačiam ar Bažnyčiai. Dievo žmogus turi mylėti tiesą ir ja nuolatos žavėtis. Tiesos pilnatvę jis privalo surasti Jėzaus Kristaus Žodyje ir Kūne.

Galiausiai, meilė „visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“. Šie keturi žodžiai tai dvasinė ir ganytojiška programa. Mūsų širdims Šventosios Dvasios suteikta Kristaus meilė mus padaro žmonėmis pajėgiais visada atleisti, visada pasitikėti, visada būti kupiniems tikėjimo ir vilties; žmonėmis visada kantriai ištveriančiais kiekvieną situaciją, priimančiais kiekvieną seserį ir brolį, sekant Jėzaus pavyzdžiu, kuris su meile pakelia mūsų nuodėmių naštą.

Brangieji broliai, - baigė Pranciškus, - visa tai kyla ne iš mūsų, bet iš Dievo. Dievas yra meilė ir jis visa tai mumyse nuveikia, jei mes esame klusnūs jo Šventajai Dvasiai.

* * *

Po šeštadienio konsistorijos Kardinolų kolegiją dabar sudaro 227 nariai – 125 kardinolai rinkėjai ir 102 kardinolai jau peržengę 80 metų ribą ir neturintys teisės dalyvauti konklavoje. (Vatikano radijas)