Irako chaldėjų sinodo temos: bažnytinio nepaklusnumo atvejis ir pagalba šeimoms

Praėjusį savaitgalį, vasario 6-7 dienomis, Bagdade susirinko chaldėjų apeigų katalikų sinodas, kuriame dalyvavo 22 chaldėjų vyskupai, keli iš diasporos, vadovaujant patriarchui Raphael Sako.

Vasario 6 dieną buvo įšventinti du nauji vyskupai, Emmanuel Shalita vyskupijai Kanadoje ir Basileus Yaldo, kuris paskirtas patriarcho vikaru. Kitą dieną du nauji ganytojai jau dalyvavo savo pirmajame chaldėjų Bažnyčios sinode, vykusiame niūriame karo kontekste. Kai jau atrodė, kad blogiau nebebus, taip vadinamoji „Islamo valstybė“, per praėjusius metus užėmusi naujas teritorijas ir įgijusį didelę galią, ėmėsi baisių represijų prieš visus, kurie su ja nesutinka. Apsiginti negalinčios mažumos, kaip kad krikščionys, yra lengvos aukos, kurias galima išvyti, apiplėšti ir nužudyti.

Prie begalybės karo teikiamų sunkumų prisidėjo bažnytinio nepaklusnumo byla. Jos pradžia siekia 2013 metų sinodą, kuriame buvo priimtas sprendimas, kad tie kunigai ir vienuoliai, kurie išvyko į užsienį be vyskupo ar vyresniojo leidimo, privalo sugrįžti. Šis sprendimas lietė 12 asmenų, iš kurių devyni prisiglaudė Jungtinėse Valstijose, San Diego apaštalo Petro chaldėjų diecezijoje, kuriai vadovauja vyskupas Sarhad Jammu. Jam taip pat buvo pasiųstas raštas, kuriame primenama, kad jis neteisėtai minėtus kunigus ir vienuolius priėmė į vyskupijos sielovadą.

Į sinodo sprendimą buvo atsakyta ilga tyla arba atsakymais, kurie situacijos nesprendė. Tad 2014 metų rugsėjo mėnesį patriarchatas nepaklusniems kunigams ir vienuoliams iškėlė ultimatumą: grįžti arba būti suspenduotiems. Patriarchato rašte rašoma, kad šie kunigai ir vienuoliai turėtų tarnauti Bažnyčiai ne siekdami savo tikslų, tačiau sekdami Bažnyčios kankinių pavyzdžiu ir tais kunigais irakiečiais, kurie liko su savo bendruomenėmis, kurios buvo išvytos iš namų, kartu su jomis iškeliavo į tremtį.

Tačiau vyskupas Jammu net ir šiuo atveju leido jiems toliau darbuotis sielovadoje. Taip greta kunigų ir vienuolių nepaklusnumo bylos prisidėjo kita, vyskupo ir patriarcho nesutarimo byla, dėl kurios abi pusės kreipėsi į Šventąjį Sostą. Patriarchas Sako, beje, patikslino, kad vyskupas Jammu jau kurį laiką tarsi atsiribojęs nuo chaldėjų patriarchato.

Interneto portalui „Baghdadhope“ patriarchas Sako paaiškino, jog tokie skausmingi sprendimai buvo būtini teisingumo ir disciplinos požiūriu. Būtų neteisinga nieko nedaryti tų nepaklusniųjų, be leidimo išvykusių, atžvilgiu, kai kiti paiso nurodymo likti Irake. Be to, nieko nedarant nepaklusnumas plistų, žlugtų tvarka visoje Bažnyčioje. Irake vis dar likę per 400 000 krikščionių iš kurių daugiau nei pusė yra chaldėjai. Jie gali remtis tik 75 kunigais ir penkiolika vienuolių. Kančios tikrovė reikalauja visko, ką Bažnyčia gali duoti. Pabėgęs kunigas ar vienuolis ne tik rodo blogą pavyzdį, bet atsisako suteikti dvasinę ir moralinę paguodą tuo metu, kai jos reikia kaip niekad. Patriarchas buvo griežtas: jei kunigai neturi noro būti šalia tikinčiųjų, kurių jiems reikia, geriau jie išeina iš kunigystės savo noru.

Kitoje sinodo diskusijų dalyje dar kartą kalbėta apie dramatišką pabėgėlių šeimų situaciją, užtikrinant, kad chaldėjų Bažnyčia liks greta jų ir atiduos visas savo jėgas ir visus sugebėjimus, siekdama joms padėti ir paguosti. Sinodas dėkoja visiems, kurie ištiesė pagalbos ranką šalyje ir užsienyje, tuo pat prašydamas nenutraukti šios pagalbos. Sinodo vyskupai išsakė troškimą, kad šeimos atgaus savo namus, kad galės, kaip ir kiti irakiečiai, sugrįžti ir saugiai juose gyventi. (Vatikano radijas)