Apie popiežiaus Pranciškaus vizitą Filipinuose, ypač apie paskutinę dieną, Vatikano
Radijui pasakojo t. Federico Lombardi, Vatikano spaudos salės direktorius, lydėjęs
popiežių Pranciškų kiekviename žingsnyje.
Žiūrint iš šono, labiausiai į akį krentantis dalykas, žinoma, buvo tautos susirinkimo
aplink popiežių dydis: atrodo, kad tai buvo skaitlingiausias Eucharistijos šventimas
istorijoje, - sakė t. Lombardi. Jis priminė, kad ankstesnis „rekordas“ priklausė Jonui
Pauliui II, taip pat Maniloje, 1995 metais švenčiant Pasaulines Jaunimo Dienas. Jose
dalyvavo apie 4 – 5 milijonus žmonių. Tuo tarpu šiandien kalbama, kad paskutiniosiose
Mišiose sekmadienį dalyvavo nuo 6 iki 7 milijonų.
Popiežius patraukia – per savo elgesį, dėlto, kad yra vedlys Bažnyčios, kuri Filipinuose
yra labai gyva, gyvybinga, atrama tautos dvasiniam gyvenimui, - pastebėjo Vatikano
spaudos salės direktorius. Žinoma, pridūrė jis, tai nebuvo vienpusiška. Popiežiui
taip pat didžiulį įspūdį paliko šis dėmesys. Jis ne tik duoda, bet ir priima, gauna
pats, jaučiasi padrąsintu, patikintu, kad dėmesys Azijai, apie kurį jis kalbėjo pirmosiomis
savo pontifikato dienomis, yra būtina apaštalinė perspektyva. Kelionės, pirmiausia,
pietų Korėjoje ir dabar Šri Lankoje bei Filipinuose tai patvirtino. Šios tautos laukė
jo, norėjo jo moralinio mokymo, padrąsinimo ateičiai.
Galbūt giliausias momentas buvo šeštadienio šventosios Mišios Taklobano oro uoste,
su žmonėmis, kurie 2013 metų lapkritį nukentėjo nuo nepaprastai stipraus taifūno,
kurie tapo vargšais. Sekmadienio Mišios buvo tarsi viso vizito Filipinuose sintezė,
prašant tikinčiuosius savo tikėjimą paversti veiksmu, konkrečiais darbais pagal Evangelijos
dvasią, su ypatingu dėmesiu vargšams ir nelygybės problemai.
T. Lombardi taip pat priminė skaudų momentą: įsismarkavusiai audrai nuvertus vieną
konstrukciją Taklobane, mirtinai buvo sužalota 27 metų savanorė ir dalyvė, vardu Kristel
Padasas. Šventasis Tėvas nunciatūroje priėmė žuvusios tėvą, kuris atvyko pasitikti
iš Honkongo grįžtančios žmonos. Pranciškus buvo nuliūdęs dėl šios nelaimės, tėvas
sukrėstas šios tragedijos, nutikusios jo vieninteliam vaikui. Bet abu, popiežius ir
tėvas, į šią dramą žvelgė guodžiančioje tikėjimo perspektyvoje.
Pranciškaus sutikimas, priėmimas – paprastas, spontaniškas, liaudiškas - viršijo visus
apskaičiavimus ir lūkesčius. Didžiulių minių aplink popiežių linksmybė buvo tarsi
ženklas, kad Dievas yra kartu, - apibendrindamas sakė t. Lombardi. Ir kitas momentas
– didelis ir nuolatinis Pranciškaus akcentas apie vargšus, apie neteisybę, apie nelygybę
ir apie krikščionių pareiga nelikti sudėjus rankas, bet siekti žmoniškesnės visuomenės.
Evangelijos perspektyvoje popiežius stipriais, spontaniškais ir aiškiais žodžiais
kreipėsi į šeimas, į jaunuolius, į valdžios atstovus. Tegu šių popiežiaus kelionių
dienų entuziazmas virsta atsivertimu ir realiu įsipareigojimu, linkėjo Pranciškaus
kelionės Azijoje tiesioginis liudininkas. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |