Šeštadienį Vilniuje
vyko Šeimos festivalis „Šeimadienis“. Jo rengėja Vilniaus arkivyskupija siekia visų
pirma pasidžiaugti tuo, kas gera vyksta Bažnyčioje, parapijose. Šeimadieniui dėmesį
skyrė kelios žiniasklaidos priemonės. Štai kunigas Kęstutis Palikša „Lietuvos žiniose“
siūlo kelis istorinius štrichus santuokos klausimu. Dvasininkas rašo, kad mūsų laikais
Bažnyčios ganytojų dėmesys ir jautrumas krypsta į daugelį išbandymų patiriančias šeimas.
Viena sudėtingiausių situacijų yra ta, kurioje atsiduria krikščionys, dėl vienokių
ar kitokių priežasčių nebeišgyvenę bažnyčioje sudarytos santuokos vienybės ir sukūrę
naują santuokinį ryšį. Straipsnyje nagrinėjama Bažnyčios nuostata tokio ryšio atžvilgiu,
pateikiami istoriniai pavyzdžiai apie įvairius su santuoka susijusius aspektus. Kunigas
Kęstutis Palikša pažymi, kad Bažnyčia bet kuriuo atveju turi liudyti Dievo gailestingumą
ir viltį visiems žmonėms, tačiau koks būtent bus tos vilties turinys, dar spręs kitas
Vyskupų sinodas. Laikas parodys, ar Bažnyčia laikysis iki šiol taikytos praktikos,
ar pasirinks kitą kelią - dažnesnį ir paprastesnį nepavykusių santuokų skelbimą negaliojančiomis.
Interneto dienraštis „Bernardinai.lt“ belaukdamas šeimadienio publikavo interviu
su vienu iš šventės pranešėjų – Daniel Di Silva „Kūdikiai neatsiranda sriuboje“ bei
pakalbino festivalio rengėjus.
Savaitės pradžioje ortodoksai šventė Kalėdas.
Ta proga dienraštis „Bernardinai.lt“ priminė Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) istoriją
ir dabartinę situaciją. Kaip teigia ortodoksų dvasininkas Vitalijus Mockus, iki Antrojo
pasaulinio karo Lietuvoje gyveno tik apie 40 tūkstančių ortodoksų. Beje, net 8 nuošimčiai
iš jų buvo lietuviai. Per sovietmetį labai padaugėjo iš Rusijos atvykusių žmonių.
Nors dalis jų yra krikštyti Ortodoksų Bažnyčioje, tačiau išlieka abejingi ar net priešiški
tikėjimui. Ypač skaudi tema – Lietuvos rusų inteligentija. Tarp jos atstovų ir Bažnyčios
išlieka didelis tarpeklis, teigia kunigas, pažymintis, kad Lietuvos ortodoksai (stačiatikiai)
aktyviai dalyvauja ekumeninėje veikloje, ne kartą įrodė lojalumą valstybei, kurioje
gyvena, yra labai svarbi Lietuvos dvasinio gyvenimo dalis. Kitame straipsnyje dvasininkas
Vitalijus Mockus pristatė penkias ikonas, kurias brangina ir katalikai, ir ortodoksai.
Kauno kurijos ir Kauno miesto savivaldybės svetainėse informuojama, kad Kaune
įteikti Gerumo kristalai. Sausio 5 d. Kauno Rotušėje už neatlygintinus darbus miesto
bendruomenei meras Andrius Kupčinskas įteikė Gerumo kristalus trisdešimčiai kauniečių.
Keli skirti ir aktyviems sielovados bendradarbiams. Šventėje dalyvavo ir sveikinimo
žodį pasakė arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas. „Negaliu atsistebėti
ir atsigėrėti, kiek daug žmonių save dovanoja kitiems nesitikėdami jokio atlygio.
Įsižiūrėkime į šiuos žmones, nes jie mus visus užkrečia gerumu“, - sakė vyskupas Kęstutis
Kėvalas.
Laikraštis „Sekundė“ skelbia, kad Bažnyčia „stabdys jaunavedžių migraciją“.
Šis kodinis pavadinimas reiškia, kad šiais metais sukurti šeimą ketinančios poros
bus aktyviau kviečiamos tuoktis savo parapijose. Apie tai, kad Bažnyčia dės daugiau
pastangų stabdyti jaunavedžių migraciją po bažnyčias, praėjusių metų pabaigoje kalbėjo
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Pasak jo, kai žmonės susituokia vienoje,
vaikus krikštija kitoje bažnyčioje, lieka tarsi be šaknų. Pagal Bažnyčios nuostatą,
poros turėtų tuoktis, krikštyti vaikus tose bažnyčiose, kurių parapijose gyvena, patys
ar jų tėvai yra priėmę sakramentus. Tad kunigai bus raginami žmonėms daugiau aiškinti,
kodėl geriau rinktis savo parapijos, o ne svetimą bažnyčią. Panevėžio miesto ir
rajono dvasininkai pritaria, kad nereikėtų blaškytis. Tačiau didesnį nerimą jiems
kelia tai, kad dalis žmonių į bažnytinę santuoką žiūri kaip į mados reikalą, tradiciją.
Dažnai Santuokos sakramentui priimti jaunavedžiai renkasi ne savo, o kitos parapijos
puošnesnę bažnyčią, charizmiškesnį kunigą.