Popiežiaus Pranciškaus pasveikinimas skandinavų piligrimams padrąsino šių šalių katalikus

Sausio 1 d., po Vidudienio maldos Šv. Petro aikštėje popiežius pasveikino skandinavų katalikų grupę, kurie dalyvavo maldoje laikydami vėliavą. Šiuo sveikinimu labai džiaugėsi maža Šiaurės šalių bendruomenė. Skandinavų vyskupų konferencija, kurią sudaro septyni vyskupai, atstovauja 270 000 katalikų Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Islandijoje, kur dauguma krikščionių yra protestantai.

Katalikai Skandinavijoje sudaro 1 procentą gyventojų. Tačiau pastaruosius dvidešimt metų katalikų daugėja, ypač dėl imigracijos, kai atvyksta nemažai katalikų iš Artimųjų Rytų. Pavyzdžiui, Stokholmo pakraštyje kiekvieną sekmadienį katalikų bažnyčiose aukojamos mišios pagal įvairius ritus: melchitų, maronitų, chaldėjų, armėnų ir sirų katalikų. Kai kurie švedų kunigai pagal šiuos ritus buvo įšventinti Libane, pastebima katalikiškos platformos „Aleteia“ publikacijoje.

Tačiau imigracija iššaukia nemažai problemų tolerancija garsėjančiose Šiaurės Europos visuomenėse, kurios paprastai šiltai priimdavo atvykėlius. Katalikų vyskupijos prisideda prie integracijos ir solidarumo skatinimo, tačiau pastaraisiais mėnesiais sulaukia vis daugiau kritikos iš ekstremalių dešiniųjų atstovų, pasižyminčių rasistinėmis pažiūromis, kurie mano, jog imigrantams teikiama pagalba yra neproporcingai didelė. Dėl šios priežasties popiežiaus pasveikinimas tampa dar svarbesnis, tai tarsi padrąsinimas jų darbe.

Antai tolerantiškojoje Švedijoje per pastarąsias dešimt dienų įvykdyti bent trys išpuoliai prieš mečetes. Vieno išpuolio Upsaloje metu padegamąją bombą lydėjo rasistiniai ir įžeidžiantys užrašai prieš islamą ant mečetės sienų. Eskilstunoje Kalėdų dieną išpuolio prieš mečetę metu sužeisti bent penki asmenys. 2014 m. Švedijoje įvykdyta daugiau nei dešimt atakų prieš mečetes. Premjeras Stefanas Lofvenas pasmerkė išpuolius, paminėdamas, kad „žmonės, norintys praktikuoti savo tikėjimą, turi teisę tai daryti“. Švedų musulmonų asociacijos lyderis Omaras Mustafa patvirtino pastebintis, kad neapykanta užsieniečiams didėja.

Katalikų Bažnyčia nerimauja dėl pastebimai augančio pritarimo švedų demokratų partijai, ultra dešiniesiems, ir populistiniams rasizmą propaguojantiems judėjimams, kurie žvelgia į imigrantų priėmimo politiką kaip pernelyg dosnią. Sausio 10 d. numatyti priešlaikiniai rinkimai, kurie rizikuoja virsti referendumu „už“ arba „prieš“ imigraciją. Visuomenės apklausų duomenimis, beveik pusė gyventojų nepritaria dabartinės koalicijos politikai dėl imigrantų integracijai skiriamo pernelyg didelio biudžeto, ypač atvykėliams iš Artimųjų Rytų. Tuo tarp Katalikų vyskupų konferencija laikosi nuomonės, kad skandinavų šalys turėtų nuveikti dar daugiau, nes „gali sau tai leisti“.

Vyskupai kritikuoja kai kurių skandinavų šalių sprendimą išsiųsti Irako pabėgėlius atgal ir prašo jiems suteikti nuolatinį prieglobstį. Rudenį išplatintame agentūros „SIR“ pranešime cituojama, kad vyskupai prašo šalių dosnumo leisti pabėgėliams pasilikti šalyse, kur gali rasti saugumą ir prieglobstį. (Vatikano radijas)