Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovo žinia Kalėdoms: netapkime tamsos įrankiais
Kalbėdamas apie tai, kur Kalėdas krikščionys sutinka be ramybės ir taikos, Pranciškus
paminėjo pirmiausią Iraką, kelis kitus regionus pasaulyje, taip pat Ukrainą, kurios
rytuose vyksta vadinamasis „hibridinis karas“. Ilgą žinią Kalėdų proga paskelbė graikų
apeigų katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas, reziduojantis
Kijeve.
Dangus ir žemė džiaugiasi, mes džiaugiamės, rašo arkivyskupas, kad
mūsų Kūrėjas neapleido kūrinijos, bet tapo žmogumi, kad dalintųsi jo gyvenimu, liūdesiu
ir džiaugsmu. Mes džiaugiamės Kristaus gimimu, nes nebesijaučiame vieni, apleisti,
mes švenčiame, nes Dievas yra su mumis, nes Dievas parodė kelią žmogui, tokiam mažam
ir nereikšmingam, tapti dieviškai didžiu.
Dievas norėjo gimti, pridūrė arkivyskupas
Ševčiukas, pabėgėlių, beveik benamių šeimoje. Jis buvo pasveikintas piemenų ir tų
išminčių, kurie nesigėdijo būti su tremtiniais, stokojančiais. Tai tapo visos krikščionybės
esme: Dievas yra arti tų, kurie yra bejėgiai ir neapsaugoti, kenčia nuo šalčio ir
neturi būtiniausių dalykų.
Ukraina, tęsia graikų katalikų ganytojas, išgyveno
tokius pastaruosius metus, kuriuose visko buvo daug: vilties ir liūdesio, pasitikėjimo
ir nusivylimo, laimėjimų ir pralaimėjimų, šviesos, išgąsdinusios tamsą, kuri skleidžia
skausmą, kraują, luošumą ir mirtį, norėdama žmonių tylaus ir nuolankaus pavaldumo.
Kiekvienas
ukrainietis turi atlikti savo misiją, Dievo apvaizdoje ir kaip savo šalies pilietis.
Krikščioniška misija yra pagalba sužeistam ir ištremtam. Ir iš tiesų, Bažnyčia tapo
tikra, popiežiaus Pranciškaus žodžiais, „lauko ligonine po mūšio“ praėjusiais metais
ir toliau tokia yra.
Niekas nebuvo pasiruošęs karui, kuris nepakviestas įsilaužė
į beveik kiekvienus namus, ypač rytuose. Šiandien taip pat kyla atbukimo, pripratimo
prie nelaimės ir artimo skausmo pavojus. Krikščionys žino, kad abejingumas ne mažiau
pražūtingas, nei GRAD raketos. Vyriausybės darbas yra pagalbos kenčiantiems piliečiams
ieškojimas išmintingu būdu. Krikščionio darbas yra būti arti to, kuris nelaimėje:
kiekvieno krikščionio, vienybėje ir solidarume.
2015 metai nežada būti lengvi
ar paprasti. Visų uždavinys yra atrasti civilizuoto vystymosi ir oraus gyvenimo kelią.
Visų, taip pat ir to, kuris mano esąs mažiausias, uždavinys yra nedaryti kompromisų
su blogiu. Pasikeitus vyrų ir moterų širdims, pasikeis ir visa šalis, valdžios struktūros
nustos būti nuodėmės struktūromis, bet taps bendrojo gėrio atrama.
Turbūt
neįmanoma išpildyti šiuos uždavinius nesuabejojus, nenusivylus, nesuklydus, nežengus
atgal. Nesijauskime tobulais, bet Dievo akivaizdoje pripažinkime savo silpnumą ir
paprašykime Jo pagalbos, rašo Sviatoslavas Ševčiukas, perspėdamas, kad abejonė, neviltis,
nuoskaudos jausmas gali lengvai tapti tamsos įrankiais ir kad to reikia saugotis.
Visada ir nenutrūkstamai reikia melstis. Kristus gimė, pagarbinkime Jį, rašo graikų
katalikų didysis arkivyskupas iš Kijevo. (Vatikano radijas)