Popiežiaus trečiadienio katechezė: apie Šventąją šeimą (+ video)
„Laba diena, brangūs broliai ir seserys“ – pasisveikino popiežius Pranciškus, pradėdamas
bendrąją trečiadienio audienciją šv. Petro aikštėje, kurion susirinkę maldininkai,
romiečiai ir miesto svečiai taip pat galėjo džiaugtis puikiu, saulėtu oru.
Šventasis
Tėvas pradėjo naują katechezių ciklą – apie šeimą. Kaip paaiškino jis pats, visa Dievo
tauta yra kviečiama dalyvauti malda ir apmąstymais kitų metų spalio mėnesio Vyskupų
Sinodui apie šeimą ruošime. Trečiadienio audiencijų katechezės taip pat bus šio bendro
kelio dalis: katechezės apie šeimą, apie didžią dovaną, kurią Dievas suteikė nuo pat
pradžių ir kurią Jėzus patvirtino ir užantspaudavo Evangelijoje.
Kalėdų artumas,
- kalbėjo popiežius, - apšviečia šį slėpinį. Dievo Sūnaus įsikūnijimas atveria naują
pradžią visuotinėje vyro ir moters istorijoje. Ši pradžia atsiskleidžia šeimoje, Nazarete.
Jėzus gimsta šeimoje. Galėjo ateiti labiau sensacingai, kaip užkariautojas, imperatorius...Ne,
ateina kaip vaikas šeimoje. Tai svarbu.
Dievas pasirinko gimti žmogaus šeimoje,
kurią jis pats sukūrė. Sukūrė Romos imperijos nuošaliame kaimelyje. Ne Romoje, imperijos
sostinėje, ne kitame dideliame mieste, tačiau pakraštyje, beveik nematomame, ir prastos
reputacijos, kaip liudija ir pačioje Evangelijoje nuskambėjęs klausimas: ar gali iš
Nazareto būti kažkas gero? Bet taip, būtent ten, didelės imperijos pakraštyje, prasidėjo
geriausia, švenčiausia istorija, Jėzaus tarp žmonių istorija. Ten buvo jo šeima.
Tame
pakraštyje, periferijoje Jėzus liko trisdešimt metų. Evangelistas Lukas tą laiką apibūdina
taip: Jėzus buvo „paklusnus“ Marijai ir Juozapui. Tačiau vienas kuris paklaus: mūsų
gelbėti atėjęs Dievas tame pakraštyje prarado trisdešimt metų? Trisdešimt metų toje
periferijoje be gero vardo? Taip, Jis to norėjo. Jėzaus kelias buvo šeimoje. Jo motina
saugojo savo širdyje šiuos dalykus, o Jėzus augo amžiumi, išmintimi ir malone Dievo
ir žmonių akyse, pasakoja Evangelija. Tuo laiku nebuvo, nepasakojama apie stebuklus,
išgydymus, pamokslavimus ir žmonių minias. Viskas Nazarete, rodos, klojosi taip, kaip
ir kiekvienoje pamaldžioje izraelitų šeimoje: mama dirbo vienus darbus, tėvas kitus,
kurių mokė ir sūnų, dailidės amato. Trisdešimt metų, ar tai ne laiko švaistymas? Bet
niekad nežinai. Dievo keliai paslaptingi. Ir ta trisdešimties metų patirtis buvo ne
veltui, tai buvo šeimos patirtis tarp didžių šventųjų: tarp Marijos, be nuodėmės,
ir teisiojo Juozapo.
Mums labai smalsu, kaip Jėzus, paauglys, dalyvaudavo bendruomenės
susitikimuose ir vykdavo socialinio gyvenimo pareigas; kaip dirbo su Juozapu; kaip
klausėsi Raštų, psalmių ir darė daugybę kitų kasdieniškų dalykų. Evangelijos, savo
santūrume, apie tai nutyli ir palieka šiuos klausimus mūsų širdies meditacijai. Menas,
literatūra ir muzika ėjo šiuo vaizduotės keliu. Nesunku įsivaizduoti, kiek daug galėtume
išmokti iš Marijos meilės savo sūnui. Kaip tėvams būtų iškalbus teisiojo Juozapo,
gynusio savo sutuoktinę ir vaiką, savo šeimą, sunkiomis akimirkomis, pavyzdys. Kiek
daug jaunuoliai galėtų išmokti iš augančio Jėzaus, ieškodami savo giliausio pašaukimo.
Kiekviena krikščioniška šeima, panašiai kaip Marija ir Juozapas, gali priimti
Jėzų, klaustytis Jo, kalbėtis su Juo, saugoti ir augti kartu, gerinant ir pasaulį.
Padarykime Viešpačiui vietos savo širdyse ir savo dienose. Taip padarė ir Marija su
Juozapu, ir tai nebuvo lengva: kiek sunkumų turėjo įveikti! Jie nebuvo apsimestinė,
išgalvota šeima. Nazareto šeima įpareigoja atskleisti šeimos pašaukimą ir misiją,
kiekvienos šeimos. Ir tai, kas vyko per tuos trisdešimt metų Nazarete, gali vykti
ir pas mus: kad normalu ir įprasta taptų meilė, o ne neapykanta, savitarpio pagalba,
o ne abejingumas ar priešiškumas. Kiekvieną kartą, kai šeima saugo šį slėpinį, kad
ir tolimiausiame pasaulio pakraštyje, Dievo Sūnaus, Jėzaus slėpinys veikia ir gelbsti.
Štai didžioji šeimos misija: padaryti vietos ateinančiam Jėzui, priimti Jėzų į šeimą,
vaikų, vyro, žmonos, senelių asmenyse. Priimti, kad šeima dvasiškai augtų. Tegu Viešpats
suteikia mums šią malonę šiomis dienomis prieš Kalėdas, - sakė popiežius Pranciškus,
užbaigdamas savo katechezę. (Vatikano radijas)