Popiežius Pranciškus Konstantinopolio patriarchate: Siekdami vienybės nekeliame jokių sąlygų (+video)

Sekmadienį, trečią ir jau paskutinę vizito Turkijoje dieną, popiežius Pranciškus kartu su Ortodoksų Bažnyčios bendruomene šventė Konstantinopolio patriarchato dangiškojo globėjo apaštalo šv. Andriejaus šventę.

Pernakvojęs Šventojo Sosto atstovybės namuose, jų koplyčioje aukojęs Pirmojo Advento sekmadienio Mišias, popiežius Pranciškus sekmadienio rytą pirmiausia priėmė Turkijos didįjį rabiną, vadovaujantį nedidelei žydų bendruomenei, po to sugrįžo į jau šeštadienio vakarą lankytą Konstantinopolio ekumeninio patriarchato centrą – šv. Jurgio bažnyčią, pietiniame Aukso rago įlankos krante – ir dalyvavo patriarcho Baltramiejaus vadovautoje iškilmingoje apaštalo šv. Andriejaus šventės Dieviškojoje Liturgijoje.

Liturgijos pabaigoje, sveikindamas popiežių Pranciškų, patriarchas Baltramiejus sakė, kad nors Romos ir Konstantinopolio Bažnyčios, dėl prieš tūkstantį metų įvykusio skilimo, vis dar negali kartu švęsti didžiojo bendro Ekumeninio Susirinkimo, tačiau laukdamos tos palaimintos dienos, jau dabar jos dalyvauja viena kitos sinodiniame gyvenime. Dabartiniai pasaulio įvykiai verčia krikščionis artimiau bendradarbiauti ir ryžtingiau siekti vienybės. Negalime sau leisti prabangos veikti pavieniui, nes dabartiniai krikščionių persekiotojai neklausia kuriai Bažnyčiai priklauso jų aukos. Vienybė, kurios mes trokštame, - sakė patriarchas, - jau pasiekta naujų kankinių bendrystėje. Patriarchas meldė, kad užtariant apaštalui Andriejui, kurį graikų tradicija vadina pirmuoju pašauktuoju (Protokletos) ir jo broliui Petrui, vadinamam pirmuoju skelbėju (Protokorifeos), Viešpats vestų savo Bažnyčią į jo valios išsipildymą.

Popiežius Pranciškus, kreipdamasis į patriarchą Baltramiejų ir į visą Konstantinopolio patriarchato bendruomenę, pirmiausia priminė, neseniai sukakusias popiežiaus Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro broliško apsikalbinimo Jeruzalėje penkiasdešimtąsias metines, kurios buvo paminėtos jo patriarcho Baltramiejaus susitikimu šiemet įvykusiu Jeruzalėje, mieste, kuriame Viešpats Jėzus Kristus mirė ir prisikėlė. Popiežius taip pat paminėjo, kad kaip tik šiomis dienomis sukanka 50 metų ir nuo Vatikano II Susirinkimo dekreto apie ekumenizmą paskelbimo. Jame buvo pasakyta, kad siekdama vienybės, Katalikų Bažnyčia gerbia ne tik Rytų Bažnyčių liturginę ir dvasinę tradiciją, bet pripažįsta ir jų kanoninę santvarką. Noriu pakartoti, - sakė Pranciškus, - kad šio principo laikymasis, kaip esminė ir abipusė vienybės atkūrimo sąlyga, nereiškia vienų palenkimo kitiems, ar įjungimo į kitus, bet reiškia priėmimą visų dovanų, kuriomis Dievas visus apdovanojo, kad būtų apreikštas visam pasauliui didis išganymo slėpinys, įvykdytas Jėzaus Kristaus veikiant Šventajai Dvasiai. Siekdama visiškos vienybės, Katalikų Bažnyčia nekelia jokių sąlygų, išskyrus tik vieną – bendrą tikėjimo išpažinimą, kurio esame pasirengę kartu siekti remdamiesi Šventojo Rašto mokymu ir pirmojo tūkstantmečio patirtimi.

Negalime negirdėti iš dabartinio pasaulio kylančių balsų, prašančių mūsų Bažnyčias gyventi kaip tikri Viešpaties Jėzaus Kristaus mokiniai. Pirmiausia tai vargšų balsas, - sakė Pranciškus. Mes, kaip krikščionys, esame pašaukti bendromis pastangomis įveikti abejingumo globalizaciją ir kurti naują meilės ir solidarumo civilizaciją. Tai ir pasaulyje vykstančių konfliktų aukų balsas. Šia proga Pranciškus paminėjo ir šį penktadienį įvykusį nežmonišką pasikėsinimą prieš mečetę Nigerijoje. Trečiasis tai jaunimo balsas, sakė Pranciškus, pridurdamas, kad visi esame atsakingi už tai, kad jaunimui būtų perduota brangi tikėjimo dovana ir tikras humanizmas.

Brangus broli, brangiausias broli, esame kelyje į visišką bendrystę ir matome jos akivaizdžius, nors ir dar tik dalinius ženklus. Tai mus guodžia ir skatina eiti pirmyn, sakė Pranciškus ir pridūrė: Neužmirškime vieni už kitus melstis.

Pasibaigus Dieviškajai Liturgijai, Pranciškus ir Baltramiejus pasirašė bendrąją deklaraciją ir galiausia abu, popiežius lotyniškai, patriarchas graikiškas, visiems iškilmės dalyviams suteikė apaštališkąjį palaiminimą. Po pietų popiežiaus Pranciškaus dar laukė trumpas susitikimas su Stambule tarnaujančias kunigais saleziečiais ir jų globojamu jaunimu. Ir galiausiai, po neformalaus atsisveikinimo oro uoste, kelionė atgal į Romą. (Vatikano radijas)