Bendra Pranciškaus ir Baltramiejaus deklaracija: intencijos ir rūpesčiai

Sekmadienį popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus iškilmingai pasirašė bendrą deklaraciją. Joje dėkoja Dievui už susitikimą, švenčiant apaštalo Andriejaus, apaštalo Petro brolio šventę.

Apaštalų, skelbusių gerąją Evangeliją pasauliui pamokslavimu ir kankinyste, atminimas stiprina mumyse troškimą tęsti kelionę kartu tol, kol bus įveiktos, su meile ir pasitikėjimu, kliūtys, kurios mus skiria, rašo abu ganytojai. Šioje deklaracijoje, pasak jų, yra iš naujo patvirtinamos intencijos, o taip pat ir rūpesčiai.

Išreiškiame mūsų nuoširdžią ir tvirtą intenciją, paklūstant mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus valiai, stiprinti pastangas siekiant visų krikščionių pilnos vienybės, ypač tarp ortodoksų ir katalikų. Norime remti teologinį dialogą, vykdomą Mišriosios teologinės komisijos, kuri, įsteigta lygiai prieš 35 metus patriarcho Dimitrijaus ir popiežiaus Jono Pauliaus II, nagrinėja sunkiausias problemas, kurios priklauso mūsų pasidalijimo istorijai ir kurioms reikia dėmesingų ir gilių studijų, rašo Pranciškus ir Baltramiejus, prašydami visų tikinčiųjų melstis, kartu su jais, už tarpusavio vienybę.

Išreiškę šią svarbiausią intenciją Bažnyčių ganytojai išsakė ir savo bendrus rūpesčius – dėl situacijos Irake, Sirijoje ir visuose Artimuosiuose Rytuose. Esame vieningi, rašo jie, taikos ir stabilumo troškime, taip pat ryžte spręsti konfliktus per dialogą ir susitaikymą. Įvertinant tai, kas jau padarytą padedant regiono žmonėms, atsakingieji už tautų likimą turi dėti visas pastangas dėl kenčiančių bendruomenių ir jų, tame tarpe ir krikščionių, išlikimo savo tėvynėje. Negalime susitaikyti su Artimaisiais Rytais be krikščionių, kurie čia išpažino Jėzaus vardą du tūkstančius metų.

Daug mūsų brolių ir seserų prievarta paliko namus, rodos, kad prarasta žmogiškos gyvybės vertė, kad asmuo tapo bevertis ir gali būti paaukotas dėl kitų interesų. Ir visa tai, tragiškai, daugelis priima abejingai. Tačiau apaštalas Paulius primena, kad krikščioniško gyvenimo dėsnis yra kitas: „jei kenčia vienas (Kristaus kūno) narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai“. Šia prasme egzistuoja kančios ekumenizmas.

Iššūkiai reikalauja visų geros valios žmonių indėlio, todėl reikia pripažinti dialogo su Islamu svarbą. Remiantis bendromis vertybėmis, stiprinami tikro brolystės jausmo, musulmonai ir krikščionys turėtų darbuotis kartu iš meilės teisingumui, taikai ir pagarbai asmeniui ir jo teisėms.

Atsimename visas nuo karo kenčiančias tautas. Ypač meldžiame už taiką Ukrainoje, šalyje su sena krikščioniška tradicija, ir kreipiamės į visas į konfliktą įtrauktas puses, kad ieškotų dialogo ir pagarbos tarptautinei teise kelio, siekiant nutraukti konfliktą ir leisti visiems ukrainiečiams gyventi santaikoje, bendroje deklaracijoje rašo popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus, melsdami taikos dovanos visai žmonių šeimai. (Vatikano radijas)