Popiežiaus Pranciškaus homilija: Viešpats beldžiasi į uždarytas širdis ir verkia (+video)

Jėzus verkia, nes Jeruzalė neatpažino to, kuris atnešė jai ramybę, sakoma ketvirtadienio Mišių Evangelijoje. Viešpats verkia, nes Šventasis miestas uždarė savo vartus, išrinktosios tautos žmonės uždarė savo širdis. Tačiau Jėzus ir toliau beldžiasi į mūsų duris, beldžiasi į brolių ir seserų širdis, beldžiasi į savo Bažnyčios duris. Jėzaus rauda dėl Jeruzalės, tai ir rauda dėl mūsų, dėl jo Bažnyčios, - sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio ryto Mišių homilijoje.

„Kodėl Jeruzalė nepriėmė Viešpaties? Nes buvo rami ir džiaugėsi tuo, ką turėjo, nenorėjo problemų. Evangelijoje Viešpats sako: „O kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę... Tu nepažinai savo aplankymo meto“. Ji bijojo Viešpaties apsilankymo, bijojo neatlyginamai duodamos dovanos. Ji saugiai jautėsi tik su tuo, ką pati savarankiškai galėjo tvarkyti. Mes jaučiamės saugūs, kai jaučiamės savarankiški... Tačiau Viešpaties apsilankymas, jo staigmena, ne nuo mūsų priklauso. Jeruzalė to bijojo; bijojo, kad Viešpats ją išgelbės savosiomis staigmenomis. Bijojo Viešpaties, savo Sužadėtinio, savo Mylimojo. Ir dėl to Jėzus verkia. Kai Viešpats aplanko savo tautą, atneša jai džiaugsmą, atneša atsivertimą. Mes nebijome linksmumo. Ne. Bet bijome to džiaugsmo, kurį mums duoda Viešpats, nes negalime mes patys jo valdyti. Bijome atsivertimo, nes atsiversti – tai leisti, kad Viešpats mus vestų“.

Jeruzalė buvo rami, - tęsė Pranciškus. Buvo patenkinta savimi. Šventykla sklandžiai veikė. Kunigai aukojo aukas. Keliavo piligrimai. Rašto aiškintojai viską buvo gerai sutvarkę. Viskas buvo aišku. Visi įsakymai tikslūs ir aiškūs. Ir vis dėlto Jeruzalės vartai buvo uždaryti ją aplankyti atėjusio Viešpaties meilei.

„Aš klausiu, - sakė Pranciškus, - mes krikščionys, kurie išmanome tikėjimą, katekizmą, kurie kiekvieną sekmadienį dalyvaujame Mišiose, mes krikščionys, mes ganytojai, ar esame patenkinti savimi? Gal mes viską puikiai sutvarkėme ir nereikia, kad Viešpats vėl mus aplankytų... O Viešpats visąlaik beldžiasi į mūsų duris, į kiekvieno iš mūsų, savo Bažnyčios, Bažnyčios ganytojų. Jis beldžiasi į mūsų širdis, į Bažnyčios ir ganytojų širdis, bet jos neatsidaro. Viešpats verkia, taip pat ir šiandien“. Patikrinkime savo sąžinė: kokie mes šiandien esame Dievo akivaizdoje? (Vatikano radijas)