Panevėžio vyskupijos kunigų konferencija: Kas yra ir kaip veikia Caritas
Lapkričio 12 d. Panevėžio kurijoje vyko kunigų konferencija. Joje pranešimus skaitė
Vilniaus Caritas direktorius Linas Kukuraitis apie Caritas, kaip vieną esminių Bažnyčios
apraiškos žymių, ir Lietuvos Caritas generalinė direktorė Janina Kukauskienė apie
Lietuvos Caritas dvidešimtpenkmetį ir Caritas strategiją.
Linas Kukuraitis,
visų pirma, atkreipė dėmesį, jog verta susipažinti su Pauliaus VI CARITAS vizija.
Jis priminė jo Apaštališkąjį laišką „Intima Ecclesiae natura“: “Bažnyčios prigimtis
išreiškiama triguboje jos pasiuntinybėje (three-fold responsibility). Tai Dievo Žodžio
skelbimas (kerygma-martyria), sakramentų šventimas (leitourgia) ir meilės tarnystė
(diakonia)“. Paulius VI performuoja caritas organizaciją. Caritas turi formuotis apie
Bažnyčios kūną.
Sąvokos formuojasi per praktiką. Todėl tiek angliškas vertimas
‚charetable agency‘, tiek lietuviškas „karitatyvinės organizacijos“ neatspindi šios
organizacijos prigimties. Todėl Linas Kukuraitis pavyzdžiu pasiūlė Italijos Caritas
tezę: La Caritas Italiana è l'organismo pastorale, tai yra Italijos Caritas yra pastoracinis
kūnas (Italijos Caritas statutas, 1972).
„Šį sakinį mes išgirstam tik šiemet
ar praėjusiais metais,- sakė jis. Reikia eiti prie šaknų“. Per Eucharistiją Dievas
mums save nuolatos dovanoja. Mes esame „pasmerkti“ beprecedentinei vienybei. Caritas
kviečiamas būti Bažnyčia, o ne jos padaliniu.
Jis pažymėjo, jog tik po keturiasdešimties
metų Lietuvoje, o gal ne tik Lietuvoje, mes imame suvokti, jog Caritas nėra labdaros
arba viena iš bažnytinių organizacijų, bet veikiau Bažnyčios žymė.
Kaip išeities
tašką aptarimui prelegentas citavo Giovanni Sandona, kuris 2013 Caritas veiklos esmę
aptarė tokiu būdu: „Caritas – pastoracinis kūnas - Bažnyčia, išreiškianti ir gimdanti
Kristaus Kūną – Bažnyčią“.
1/ Todėl Caritas veikla yra „ne deleguotas veikimas,
bet žmonių dalyvavimas“. 2/ Caritas nėra „pavienis asmeninis meilės veikimas,
bet bendruomenės meilės patirtis, kuri tampa liudijimu“. 3/ Caritas veikimą reikia
traktuoti ne kaip „papildomą ar pridėtinį veiksmą, bet kaip kultūros keitimą, kovai
su skurdu ir neteisingumu.“ Tiesiog, tai yra ne kas kita, kaip evangelinė Meilės politika,
pagal kurią būsime pasveriami (plg Mt25). 4/ Caritas veikla negali būti izoliuota
„tik socialinėje srityje, bet veikiau ji yra ir evangelizacijos bei skelbimo misija,
kurios nevalia atskirti nuo bendruomenės gyvenimo“. 5/ Dėl to privalu pabrėžti,
jog Caritas politika– tai „ne vadybos vystymas, bet veikiau asmeninės ir bendruomeninės
atsakomybės skatinimas“. Kitais žodžiais tariant, ateina laikas krikščioniškąją miesčioniškai
patogiai įsitaisiusią vidutinybę, arba evangelinį drungnumą reanimuoti ir paskatinti-grąžinti
krikščioniškai raiškai evangelinę tarnystę.
Ten, kur žmonės išgyvena vienybę,
gimsta Bažnyčia. Bažnyčia gimsta ten, kur jos nebuvo. Caritas veiksmas - ne vien tik
paduoti maistą ar paduoti rūbą... Svarbu yra patirti vieningumą su tais, kurie yra
atskirti, kurie yra skausme, kančioje. Caritas – tai „išreikšti ir gimdyti Bažnyčią“
ten, kur jos nėra. Kiekvienas parapijietis turi dalyvauti tame artumo darbe pagal
savo pašaukimą ir dovaną. Todėl tokios sąmonės formavime nemaža atsakomybė tenka kunigui.
Linas Kukuraitis retoriškai klausė: kodėl į mūsų Caritas mažai įsijungia jaunimo?
Matomai dėlto kad, per mažai matomas dovanojimas.
Lygiaverčiame susitikime
įvyksta pasikeitimas. Reikia leistis būti perkeičiamam vargšo. Kai žmogus asmeniškai
susitinka su skurdu, tuomet keičiasi jo požiūris į skurdą. Svarbu mokytis priimti
vargšus kaip mūsų brolius.
Janina Kukauskienė pradžioje susirinkusiems pristatė,
kaip atrodo Caritas po 25 metų. Ir aptarė, kurlink eina CARITAS. Trumpai prisiminė
Caritas istoriją, kaip anksčiau prie bažnyčių veikė špitolės ir kaip jos buvo aprūpinimamos.
Pateikė daug įspūdingų aptarnautų žmonių skaičių. Caritas veiklą Lietuvoje ji apibūdino
keturiais misijos ženklais:
Animuoti/gyvinti; Ugdyti; Faktų pedagogika; Vargšai
Bažnyčios centre.
Caritas – tai ne tik socialinė veikla. Svarbu atkreipti dėmesį,
jog vargšų dvasiniai poreikiai yra svarbiausi. Prieš metus Caritas kunigas sakė: Pauliaus
VI žinia - tapti meilės bendruomene. Kiek Caritas yra jautrinantis? Sujautrinti, gi,
žmonės reikalingi ugdymo. Todėl svarbu yra sudaryti sąlygas ugdytis.
Prelegentė
antrino Kukuraičio mintis, jog vienas svarbiausių Caritas uždavinių - priimti vargšų
egzistencijos galią ir pastatyti juos į Bažnyčios kelio vidurį. Ji prisiminė nesenas
diskusijas su Vilniaus kunigais. „Ar vargšai yra mūsų kelio vidury?- tuomet mes drauge
svarstėme. Todėl reikia surasti būdus, kaip juos galima labiau įtraukti į Bažnyčios
misiją. Dera dirbti taip, jo abi pusės pasijustų lygiaverčiais. Jei aš atpažįstu vargšo
veide Jėzaus veidą , mes gražiname vertę. Jie gali mus daug ko išmokyti. Kentėdami
jie leidžia atpažinti kenčiantį Kristų. Todėl reikia leistis į riziką - susitikti
su kitu veidu...
Kurlink eina Caritas? Didelį darbą nuveikė prof. Gruževskis,
atlikęs Lietuvoje kiekybinį skurdo tyrimą. Šiuo metu baigiamas kokybinis skurdo tyrimas.
Teks rimtai mąstyti, kaip su tuo skurdu būti. Kaip jį spręsti? Tur būt, teks į Lietuvos
areną išeiti kaip ekspertams. Ir tą skurdą mažinti.
Bažnyčia nepretenduoja
į visagališkumą. Tačiau svarbu išjudinti ir įtraukti bendruomenes, pamatyti žmones
ir pačią Bažnyčią ir už jos esančius jautrinti atitinkamo tinklo pažadinimui ir kūrimui.
Vatikano
radijui kun. Algirdas Dauknys iš Berčiūnų