Italijos vyskupų asamblėja: solidarumas Irake persekiojamiems krikščionims

Italijos vyskupai, susirinkę Asyžiuje į eilinę asamblėją, paskyrė stambią paramą katalikiško universiteto steigimui Irako Kurdistane. 2.300.000 eurų sumą ganytojai paskyrė universiteto statybos darbams. Pranešdamas apie paramos projektą, Italijos episkopato Generalinis sekretorius vysk. Nunzio Galantino patikslino, kad be šio finansavimo vyskupai pasiuntė milijoną eurų chaldėjų Bažnyčios vyskupijoms, priėmusioms karo pabėgėlius.

Vyskupai didelį dėmesį skyrė Irake persekiojamai Bažnyčiai, nors asamblėjos pagrindinė tema buvo kunigų gyvenimas ir nuolatinė formacija. Italams vyskupams liudijo Irako Bažnyčios ganytojas, Chaldėjų Erbilio arkivyskupas Bashar Matti Warda. Chaldėjų katalikų ganytojas dėkojo italų katalikų bendruomenei už visokią paramą: už maldas, už krikščioniškus meilės darbus ir nuolatinį rūpestį. Chaldėjų arkivyskupas sakė, kad irakiečiams katalikams Italijos Bažnyčia yra kaip rūpestinga Bažnyčia-Motina, užtarianti persekiojimų laikotarpiu. Tai bene pirmas kartas, kad dalinė Bažnyčia pakeltu balsu stojo ginti mūsų teises, sakė Irako arkivyskupas prašydamas Italijos vyskupų toliau palaikyti chaldėjų pastangas.

Be ganytojo liudijimo, vyskupai žiūrėjo dokumentinį filmą, kurį Italijos Caritas sukūrė vienoje iš 27 Irako Kurdistane įkurtų karo pabėgėlių stovyklų, kurią neseniai lankė Episkopato delegacija, vadovaujama jo generalinio sekretoriaus. Erbilio arkivyskupas Warda pridūrė, jog pastarojo laikotarpio patirtis pamokė chaldėjų vyskupus atidėti į šalį savo pastoracinius planus, kad galėtų būti su karo pabėgėliais. Chaldėjų Bažnyčia nuo rugpjūčio pradžios atidarė visas bažnyčias, parapijų sales ir mokyklas, kurių patalpose priėmė 125 tūkstančių žmonių, teroristų smurto ir karo veiksmų priverstų apleisti namus. Bažnyčia pabėgėliams tapo vienintelė užuovėja, stengiamės pagerinti jų gelbėjimo veiksmus, kad nesijausti apleisti ir užmiršti, pasakė arkivyskupas Warda.

Pasibaigus asamblėjos darbams pranešta, jog vyskupai parašė laišką Italijos kunigams, visiems nuoširdžiai dėkodami už jų kasdienį pasiaukojimą krikščionių bendruomenei ir veiksmingą meilę, liudijamą visiems. Asamblėjos baigiamajame dokumente pažymėta, jog atvira ir kolegiali vyskupų diskusija kunigų gyvenimo ir nuolatinės formacijos tema bus tęsiama Bažnyčios regionų vyskupų konferencijose, dalyvaujant kunigams. Kiekvienas bažnytinis regionas pasirinks sau tinkamiausią ir veiksmingiausią vyskupų ir kunigų diskusijos būdą. Tik po to Episkopato Nuolatinė taryba įvertins ir suderins visų įnašus, kurie sudarys pagrindą ateinančiai vyskupų asamblėjai.

Asamblėja dėmesį kunigų tarnystei nenorėjo paversti eiline jos „peržiūra“, o apžvelgti ją su misija išeinančios Bažnyčios reformos apimtyje. Kokia ši apimtis plati paryškino asamblėjos darbai, kai pradedant įvadine kalba, vyskupai su dideliu dėmesiu aptarė Italijos šeimų ir krašto situaciją, o paskui informavosi apie persekiojimus, nuo kurių kenčia tiek daug Bažnyčios tikinčiųjų svetur. Persekiojamųjų balsą vyskupų asamblėja galėjo išgirsti per ataskaitinį pranešimą apie episkopato vadovybės kelionę į Šventąją Žemę ir jau minėtojo Erbilio chaldėjų arkivyskupo liudijimą.

Asamblėjoje įvykusiuose rinkimuose naujuoju Italijos „Caritas“ prezidentu buvo išrinktas Trento arkivyskupas Luigi Bressan. (Vatikano radijas)