Ekumeninis „Tradicinių giedojimų“ vakaras mirusiųjų atminimui Klaipėdoje

Besibaigiant Vėlinių oktavai, lapkričio 7 vakarą, į Klaipėdos etnokultūros centrą miestelėnus ir svečius pakvietė Tradicinių giedojimų vakaras „Mirusiųjų atminimas krikščionių tradicijoje: katalikai, stačiatikiai, liuteronai“.

Klaipėdos miestas unikalus – nors vyrauja Katalikų Bažnyčios tikintieji, bet mieste veikia ir Stačiatikių bei Evangelikų-liuteronų bendruomenės. Ženklus tikėjimo liudijimas jungia bendruomenes Krikščionių vienybės savaitę, kartu Didįjį Penktadienį apmąstomas Kryžiaus kelias miesto gatvėmis.

Krikščioniškoji Tradicija, susiformavusi daugiau nei per 2000 metų yra labai turtinga. Šventojo Rašto paskatinti ir padrąsinti krikščionys su tikėjimu ir viltimi žvelgią į mirtį. Nuo lapkričio 1-os iki 8-os nežiūrint religijos išpažinimo skirtumų, artimųjų kapai puošiami žvakėmis ir gėlėmis, malda lankome ir užtariame savo išėjusiuosius.

Vakaro vedėjas, kun. dr. Saulius Stumbra, sveikindamas vakaro svečius, džiaugėsi, jog drauge yra tėvas Aleksandras (Stačiatikių Bažnyčia) ir Liuteronų-evangelikų parapijos kun. Reincholdas Moras, drauge su giesmininkais: ansambliai „Večiora“ ir „Veretioncy“ (vad. M. Serebriakova), liuteronų parapijos giesmininkai (vad. I. Pakalniškienė) ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos giesmininkai (vad. V. Budreckis).

Apie mirusiųjų atminimą imta kalbėti dar Apie visų mirusiųjų atminimą imta kalbėti VII amžiuje, o X amžiaus pačioje pabaigoje (998 m.) Cluny (Prancūzija) benediktinų vienuolyno abatas visų jam priklausančių vienuolynų kalendoriuje pažymėjo lapkričio 2 dieną, kaip maldos už visus jau mirusius jų vienuolijos narius dieną. Šis pavyzdys paplito po skirtingas Europos bažnyčias bei vienuolynus ir 1311 m. Vėlinių šventė jau oficialiai buvo įvesta į Katalikų Bažnyčios liturgiją. Apie 1400 m. kunigaikštis Vytautas Didysis benediktinus įkurdino Senuosiuose Trakuose. Tikėtina, kad jie, atsikeldami į Lietuvą (t. y. jau nuo pat Lietuvos krikšto), atsinešė ir katalikišką Vėlinių šventę.

Ir šį vakarą esame tam, kad pažvelgtume į didžiųjų krikščionių Bažnyčių paveldą, kaip pagerbiami mirusieji katalikų, stačiatikių, liuteronų tradicijoje. – kalbėjo kun. dr. S. Stumbra.

Kalbėdamas apie stačiatikių tradicijas, tėvas Aleksandras kalbėjo, jog katalikai mirusiuosius pagerbia kartą metuose, o štai stačiatikiai turi keletą mirusiųjų paminėjimo datų. Svarbiausios yra šeštadienis prieš Adventą, 2,3 ir 4 šeštadieniai jo metu, šeštadienis prieš Velykas, Radonica – antras antradienis po Velykų ir šeštadienis prieš lapkričio 8 d., šv. Dmitrijaus dieną. Liturginės maldos šalia šv. Eucharistijos yra panichida ir litinja – specialios maldos ir giesmės už mirusiuosius. Po kunigo kalbos, giesmininkai giedojo trejetą liaudies giesmių, tradicinių ir ateinančių net iš XVII amžiaus.

Vakaro svečias Klaipėdos evangelikų-liuteronų parapijos kunigas R. Moras, džiaugėsi, vakaro idėja ir galimybe pristatyti liuteroniškosios tradicijos savitumus, pagerbiant mirusiuosius.

Svečias minėjo, jog tradiciškai, liuteronai turi metuose specialias mirusiųjų pagerbimo dienas – Kapinių šventės. Nors ir nėra žinoma kada ši šventė atsirado, galim spėlioti, kad ši tradicija yra užsilikusi iš sovietinių laikų, kai žmonėms buvo draudžiama lankytis bažnyčiose, o kapinėse susiburti ir melstis buvo galima, ir teigti, kad tai Rytų Bažnyčios įtaka, nes stačiatikiai ir sentikiai panašias šventes taip pat švenčia. Ši iki šiol nepakitusi tradicija įrašyta į Lietuvos liaudies kultūros centro sudarytą Lietuvos nematerialiosios kultūros paveldo sąrašą.

Parapijos giesmininkai pagiedojo trejetą tradicinių giesmių: „Jau visai aš pavargau“ (Simon Dach tekstas ir muzika liaudies); „Žinok, mirtingasis žmogau“ (Gottfried Wilhelm Sacer tekstas ir muzika Martin Luther) bei „O, gražus dangau“ (Simon Dach tekstas ir muzika liaudies).

Pristatydamas katalikiškąją mirusiųjų pagerbimo tradiciją, kun. dr. S. Stumbra, minėjo, jog Bažnyčia kviečia tikinčiuosius, visą Vėlinių oktavą, ne tik sutvarkyti artimųjų kapus, bet ir maldos budėjimui. Degamos šventintos žvakės yra Kristaus – Pasaulio šviesos simbolis, gėlės simbolizuoja Amžinybę. Išskirtinumas Vėlinių oktavos - gedulinė procesija, kurios metu meldžiamasi už dvasininkus, tėvus/motinas, brolius/seseris, gimines ir pažįstamus, karo ir nelaimių aukas – už visus mirusiuosius. Tradicinės giesmės – Rūsčią dieną (Dies irea), Sveika Karaliene (Salve Regina) ir Viešpaties Angelas ir visos giesmės Gavėnios laiko, kalbančios apie Kristaus kančią bei šermeninės giesmės.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos giesmininkai giedojo tradicines giesmes: „O siela nemari“, „Norim ar nenorim“, „Ak! Mans Jėzau“ bei „Oi gražus gražus tolimasis dangus“.

Klaipėdos etnokultūros centro direktorė N. Sliužinskienė, dėkodama vakaro dalyviams ir svečiams, džiaugėsi, jog susirinkę Vėlinių oktavoje, galėjome žengti žingsnelį link viens kito – pažįstant skirtingas ir tuo pačiu giminingas katalikų, stačiatikių, liuteronų tradicijas, pagerbiant mirusiuosius.

Kun. dr. Saulius Stumbra, Klaipėda